R. Milaknienės ir I. Popovo nuotr.
puodelis

Karališki pusryčiai

Susidarę maršrutą per Lenkiją, Vokietiją, Austriją ir Šveicariją, pasiskaičiavom, kad kelionė iki Italijos turėtų tęstis daugiau nei 22 valandas. Iš Rokiškio išvažiavom praėjusį ketvirtadienį prieš pat vidurdienį. Laikas iki Lenkijos sienos neprailgo. Paskui dar kokie 50 kilometrų iki Augustavo ir… „greitkelis“. Kilometrai iš karto ima „tirpti“. Varšuvą pravažiuojam apie šeštą vakaro, Vroclave, įvažiavus į žemumas, pasitinka rūkas. Nors pirštu durk – nieko priekyje nesimato. Prie Vokietijos sienos buvom, kaip ir planavę, vidurnaktį. Automobilių mažiau, keliai Vokietijoj nemokami ir, atrodo, geriausi Europoj, bet po kokių keturių valandų miegas vis tiek įveikia. Pirma pasitaikiusi degalinė ir porai valandų „lūžtam“. Tiek ir pakako, nes koks čia gali būt miegas – kavos, bandelių ir pirmyn iki Austrijos sienos. Rodyklės rodo kryptis į Miuncheną, Niurnbergą, ir čia įstringam kamštyje beveik valandai. Gerai, kad prieš akis jau veriasi Alpės, nes tie kamščiai erzina. Paskui trumpa Austrijos atkarpa ir jau Šveicarija. Stabtelim prie muitinės (šveicarai juk ne Europos Sąjungoj), tačiau nei mūsų pasai, nei automobilis niekam neįdomūs. „Gal pavalgom, norisi karšto maisto“, – vieningai nusprendžiam prieš patekdami į šveicarišką grožį. „Viamala“ – taip vadinasi vieta, kur sustojam. Švaru, erdvu, gaivu. Po makdonaldiškų sumuštinių pagaliau sriuba ir po mažiuką keptą kiaušinį. Už „karališkus“ pusryčius sumokam daugiau nei 22 eurus. Dar 2 eurai tualetas. Taigi sustojimas kainavo. Bet ką čia gailėsies, sriuba „pakrovė“ ir kaina nepamirštama.

(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)

1
Rašyti komentarą

avatar
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Arvydas Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Arvydas
Arvydas

Na, esu taip „išbandęs“ save 2400 km kelionėje. Tačiau senais laikais, kai viešbučių kainos užsienį atrodė mums „neįkandamos“. Dabar eismo saugumo supratimas (mano ir visuomenės) LABAI pasikeitęs. Nesakau, kad nevažiuočiau tiek esant ypatingam reikalui, tačiau nesigirčiau tokiu „žygdarbiu“. Nesi juk vienas mašinoje ir kelyje. Dar vienas atėjęs supratimas. Važiuodamas naktį tiesiog išbrauki tą laiką iš savo gyvenimo, kai dieną galėtum gėrėtis vaizdais ir tai yra gana svarbi kelionės įspūdžių dalis. O kur dar susidūrimo su žvėrimis rizika,..