– Ar galėtum trumpai papasakoti, kas yra Jaunimo Europos komanda, kurios narys esi? Beje, Rokiškyje vienintelis.
– Jaunimo Europos komanda yra jaunų žmonių, galinčių šiuolaikiškai pristatyti Europos Sąjungos temas, tinklas. Mūsų tikslas – padėti kitiems jauniems suprasti, kaip veikia ES ir kaip ji daro įtaką mūsų gyvenimui. Komandos nariai – 16–29 metų studentai arba vyresniųjų klasių mokiniai, jaunimo organizacijų nariai, besidomintys ES veikla ir gebantys savo žinias perteikti kitiems. Mes dažnai organizuojame renginius patys arba vykstame į juos tam, kad pasiektume kuo didesnę bendraamžių auditoriją.
– Kuo dabar, pandemijai kaustant pasaulį, gyvena ES, kam skiriama daugiausia dėmesio?
– Dabar ES, žinoma, koordinuoja bendrą ES atsaką į koronaviruso pandemiją, bando švelninti krizės padarinius, rūpinasi bendrijos ekonomika. Tai šiuo trumpu laikotarpiu yra didžiausias ES prioritetas. O ilgalaikėje perspektyvoje ES daugiausia dirba ties žaliuoju kursu bei skaitmenizacija. Tai yra vieni pagrindinių ES prioritetų.
– Kas tas žaliasis kursas?
– Pagal Europos žaliąjį kursą nustatoma, kaip pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu, skatinančiu ekonomiką, gerinančiu žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę, besirūpinančiu gamta ir nieko nepaliekančiu nuošalėje.
– Kaip ES sprendžia koronaviruso sukeliamas problemas, ar ES narės padeda viena kitai?
– Daugiau daro, negu šneka. Iš tiesų, virusui pasiekus Europą, šalių bendradarbiavimo ES stigo, bet jos labai greitai pamatė, kad gali bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus drauge. ES šalys padėjo labiausiai ekonomiškai nuo viruso nukentėjusioms Italijai ir Ispanijai, ES organizavo
„žaliuosius koridorius“, kurie leido nesustoti gyvybiškai svarbiam prekių judėjimui tarp sienų. ES narės Italijai ir Ispanijai pristatė daugiau medicinos priemonių negu Rusija ar Kinija, Rumunijos bei Lenkijos gydytojai vyksta į Italiją gydyti ligonių, o Vokietija bei Liuksemburgas gabenasi ligonius iš kitų šalių, nes turi laisvų vietų. Nuo pat viruso pradžios ES koordinavo medicinos priemonių įsigijimus visoms valstybėms narėms, vykdė pirkimus bei priemonių transportavimą. ES organizavo skrydžius ir pargabeno daugybę bendrijos piliečių iš tolimųjų kraštų. Be viso to, dabar suplanuotas didžiausio masto per Europos istoriją trijų trilijonų vertės ekonomikos gelbėjimo mechanizmas, kuris, tikiu, padės ES ekonomikai vėl atsistoti ant kojų. Visu tuo naudojasi bei prie to prisideda ir Lietuva, tad galime džiaugtis, jog tokios krizės metu dalyvaujame ES bendruose veiksmuose.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
