blank
Asmeninio archyvo nuotr.

Nė viena ląstelė nesuvirpėjo

„Jokūbo mama Gintarė – gydytoja odontologė, ji nenorėjo ilgam išeiti vaiko priežiūros atostogų. Ir dėl pacientų, ir dėl kvalifikacijos. Nors norėjo vaiką auginti pati, tačiau man taip palankiai susiklostė situacija, kad galėjau padėt savo dukrai. Kai tik ji pasiūlė „ar nenoriu išeiti močiutės atostogų“, mano nė viena ląstelė nesudrebėjo, nesuabejojo, kad galėčiau kitaip. Tiesa, kolegos, pažįstami klausė, ar nebijau?.. Aš net nesupratau, ko turėčiau bijoti. Kai šiandien girdžiu, jog pasiaukojau,  nesuprantu, kuriam aukojaus – anūkui ar dukrai. Man tokie svarstymai nesuprantami. Nes pusantrų metų gyvenu tokioj Dievo dovanoj“, – kalba Jolanta, pati su vyru Egidijumi užauginusi du vaikus.

Gydytoja ir karys

Gintarei šiemet rugsėjį bus trisdešimt, o Tautvydui birželį – dvidešimt šešeri. Gintarė, kaip minėta, gydytoja, o Tautvydas – profesionalus karys, jau ketvirti metai tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje. Kai jų mama buvo jauna, jai nebuvo sunku auginti savo vaikus. „Nes ir man mama, anyta padėjo, visas vasaras vaikai leisdavo pas tėvus. Kai turėjau pagalbą, visi kūdikių priežiūros reikalai nebuvo jokia kančia. O Gintarė apskritai buvo vaikas, kuri augo pati. Pirmoje klasėje vieną kartą buvo pasakyta, kad reikia ruošti namų darbus. Ir kol baigė mokyklą, nereikėjo grįžti prie to klausimo. Tautvydui dažniau turėjom priminti, bet jis buvo „prasimušęs galvą“ ledo rituliu. Ir tas fizinis pasirengimas padarė savo – dabar kariuomenėj labai praverčia. Ir nei prie vieno, nei prie kito profesijos pasirinkimo neprisidėjom. Mes su vyru Egidijum neturėjom net minčių reguliuoti“, – pasakojo Jolanta.

Po mėnesio susirgo

Jos vyras labai džiaugėsi žmonos pasirinkimu auginti anūką. Ir ne tik todėl, kad kasdien ir pats gaus pietums naminio, žmonos gaminto maisto. Jolantos tėvams tai irgi tiko. Jokūbo mama į darbą išėjo, kai kūdikiui buvo penki mėnesiai. Kas buvo sunkiausia? „Kai tik išėjau tų atostogų, po mėnesio susirgau kovidu. Buvo nepatogu prieš dukrą, kad močiutė „pasivedė“. Neapsiėjau be ligoninės, be deguonies kaukės. Tai buvo sunku“, – pasakojo Jolanta.

Apskritai Jokūbas gimęs karantino pradžioje, todėl pandemija padarė įtaką jo augimui. Kadangi vaikui labai trūko bendravimo su kitais mažyliais, pusantrų metų jį šeima išleido į darželį. Nors iki pusantrų metukų nė karto nebuvo turėjęs net temperatūros, net dantims dygstant, aišku, darželis šiek tiek situaciją pakeitė. „Jau du kartus tos temperatūros buvo. Tačiau vis tiek lengvai išsisukom“, – vardijo atostogų su mažyliu kasdienybę močiutė. Kartu su Jokūbu ir Gintare jie porą kartų buvo Graikijoje. Ir šiomis dienomis „laimingam etapui užbaigti“ vėl į Graikijos salas išvažiuoja. „Ten yra viskas, kas man tinka. Architektūra, maistas, vanduo“, – sako Jolanta, rinkdama nuotraukas šiam straipsniui.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

blueyellow1
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments