O Lietuva mano kitaip
Kovo pabaigoje Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre L. Jankauskas apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu. Jis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus, už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą. „Partizanų rėmėjos vaikas, Rokiškio skyriaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas, vaizdo kamera fiksavęs atkuriamos Nepriklausomybės akimirkas Rokiškio krašte, visą sukauptą Sąjūdžio archyvą perdavęs Rokiškio krašto muziejui, organizacijos „Istorinė atmintis“ įkūrėjas, sutelkęs rokiškėnus paminklais įamžinti Lietuvos laisvės gynėjų atminimą. Jis tikras sąjūdininkas, nuolat vedąs kitus į dvasinį ir istorinį Atgimimą“, – rašoma Seimo pranešime.
„Daug kam nusikaltau, nes esu „ežys“
Tačiau mūsų mieste L. Jankauskas nebuvo įvertintas. Maždaug prieš metus „Gimtasis…“ rašė, jog pirmą kartą Rokiškio krašto garbės piliečių skyrimo istorijoje rajono taryba nepritarė komisijos pasiūlytai kandidatūrai. Penktadienį tarybos posėdyje sąjūdietis L. Jankauskas Rokiškio krašto garbės piliečiu netapo, vienam balsuojant „prieš“, dvylikai susilaikius ir vienuolikai balsavus „už“. (opozicija balsavo už, pozicija – susilaikė).
„Sužinojau tai iš jūsų laikraščio. Pažįstu žmones, sakiau jiems – nekelkit manęs. Nujaučiau, kad taip bus. Aš daug kam ir nusikaltau, nes esu „ežys“, pats žinau, koks buvau. Sąjūdžio laikais, kai atkūrėm Valstybę, su daug kuo nesitaiksčiau. Pamenu, net keturiasdešimt kolūkių pirmininkų prieš mane buvo, kai prašiau atleisti neblaivų sulaikytą rajono vadovą. Kai kurie jų dar ir dabar valdžioje. Apie tokius dalykus esu daug rašęs jūsų laikraščiui“, – tuomet sakė L. Jankauskas. Jam keista, kad žmonės įsivaizdavo, jog jį reikėjo guosti. „Man nei šilta, nei šalta, gyvensiu toliau, tačiau liūdna dėl tų žmonių, kurie į tai viltis dėjo“, – sakė L. Jankauskas. Jis jau tuomet buvo pristatytas gauti G. Petkevičaitės-Bitės medalį „Tarnaukite Lietuvai“.
Apgailestavo, kad taip išėjo
Priminsime, kad dokumentą, kuriuo į krašto garbės piliečius siūlomas L. Jankauskas, tuomet pasirašė Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė. Paaiškėjus, kad kandidatūrai taryba nepritarė, ji neslėpė nejaukumo ir išdėstė situaciją. „Muziejus siūlė Leoną Jankauską pristatyti mero padėkai. Tačiau komisijos (apdovanojimus teikianti komisija, kuriai vadovauja mero patarėja Vita Mykolaitienė – aut. past.) nariai, pradedant Tarvydžiu (Irmantas Tarvydis – rajono tarybos narys – aut. past.), pradėjo polemiką, kad jo nuopelnams to per maža. Todėl ir buvo pasiūlyta jo kandidatūrą siūlyti į krašto garbės piliečius. Visi dešimt komisijos narių tam pritarė vienbalsiai. Nebuvo nė vieno susilaikiusio. O muziejus komisijos buvo įpareigotas parašyti teikimą jau ne padėkai, o kaip krašto garbės piliečiui. Dabar galiu tik apgailestauti, kad taip išėjo. Aišku, taryba turi teisę taip nuspręsti, tačiau garbės piliečių skyrimo istorijoje taip atsitiko pirmą kartą. Yra buvę, kad siūloma, netinka, svarsto, atmeta, tačiau iki tarybos tai neprieidavo. O dabar, užuot pagerbę nors padėka, įteikėme kitokią „dovaną“ – sudirbom su žeme“, – sakė N. Šniokienė, neslėpdama, kad jai nemalonu ir gėda.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Rokiškyje labai teisingai pasielgta dėl jo apdovanojimo.
Aiškiai paskubėta su apdovanojimu…