D. Čerbulėno, R. Čerbulėno archyvų nuotr.

Nuo lėktuvėlių iki „išradimo“

Nuolatinis savęs ieškojimas prasidėjo dar mokykliniais metais. D. Čerbulėnas, nebaigęs muzikos mokyklos, įstojo į konservatoriją. „Tai buvo mano eksperimentas,  turėjau daug ką savarankiškai išmokti. Ten (konservatorijoje – aut. past.) geriausiai mokėjau harmoniją, tai nebuvo sunku, nes gerai lošdavau šachmatais. Esu choro dirigentas, muzikos mokytojas. Baigęs konservatoriją, dirbau privačiai“, – pasakojo vyras. Pasak jo, tam tikru metu turėjo verslą „pirk – parduok“, bet noras analizuoti atvedė į psichologijos, vėliau į psichoterapijos studijas.

Tačiau visą gyvenimą lydėjo ir kita svajonė – tai aviacija. Vaikystėje lankė aviamodeliavimo būrelį, o piešiniuose dominavo lėktuvėliai, kosmonautai… Dabar D. Čerbulėnas taip pat neapsieina be padangių, nes jis yra sklandytojas – instruktorius.

Šito negana. „Daug sportuoju: bėgioju, slidinėju, buriuoju, jodinėju žirgais. Moku vaikščioti ant rankų. Užsiiminėjau gimnastika, ant skersinio kruvinais delnais „sukau saulutes“. Visko mokiausi pats. Biržuose, Širvėnos ežere, kiekvieną vasarą vyksta plaukikų varžybos. Jose 2 km distancijos rungtyje tarp mėgėjų neturiu lygių, nors, kai atvažiuoja triatlonininkai, profesionalūs plaukikai, jiems pralošiu“, – pasakojo psichologas. Jis prisipažino, kad jojimas tebuvęs bandymas ieškoti patirčių dar vienoje sporto šakoje, bet žirgai jo „neužkabino“.

Maža to, D. Čerbulėnas išdavė dar vieną, jo žodžiais, išradimą, kurį sugalvojo norėdamas kuo dažniau pačiuožinėti pačiūžomis užšalusiu Širvėnos ežeru. Kadangi lygų ledo paviršių nuolat gadina besikeičiantys orai, ant jo iškrenta sniego, vyras sumąstė: čiuožti pačiūžomis bus lengviau, jei pasispirsi slidinėjimo lazdomis. Taip čiuožiant įmanoma išdarinėti įvairiausius piruetus…

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

sostinė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie