„Gimtojo…“ redakcijoje Monique papasakojo, kodėl nusprendė leistis į ilgą kelionę viena dviračiu, kokių iššūkių patyrė, kokie atsiminimai jai mieliausi, kokių tradicinių lietuviškų patiekalų teko ragauti ir ką spėjo aplankyti Rokiškyje.
– Ar tai pirmoji Jūsų tokia kelionė?
– Prieš penkerius metus su draugais leidausi į dviejų savaičių žygį pėsčiomis Ispanijoje. O tokia ilga kelionė dviračiu – mano pirmoji.
– Kiek laiko ji jau trunka ir kiek dar tęsis?
– Šią kelionę pradėjau kovo mėnesį Paryžiuje, nuo savo namų, o ją baigti ketinu kitų metų spalį, taigi kelionė iš viso truks pusantrų metų.
– Kiek šalių jau aplankėte?
– Esu aplankiusi jau 18 šalių, tokių kaip Austrija, Vengrija, Graikija, Kretos sala, Bulgarija, Rumunija. Dabar esu numynusi 12 500 km.
– Ar prieš išvykstant reikėjo specialaus pasiruošimo?
– Man jo neprireikė. Nepirkau specialių dviratininkams skirtų drabužių ar kokių nereikalingų daiktų, pasirinkau savo senus rūbus. Įsigijau apsiaustą nuo lietaus ir dar kelis būtinus daiktus. Kartais reikia nusipirkti medicininių priemonių ar žiemos metu šiltesnių rūbų.
Kadangi kelionei nereikia daugybės pinigų, ilgai taupyti nereikėjo. Per mėnesį išleidžiu apie 400 eurų ir dažniausiai jie būna skirti maistui. Daugelyje šalių dėl COVID-19 pandemijos neveikia vietos, kuriose būtų galima paišlaidauti, tai padeda man taupyti.
– Ar dėl pandemijos jaučiasi žmonių pasyvumas?
– Net nežinau. Manau, jeigu žmogus nenori bendrauti ar manęs priimti į savo namus, tai nebūtinai dėl pandemijos. Greičiau žmonės manęs neprisileidžia dėl to, kad nepažįsta, galbūt dėl kalbos barjero ar tos pačios infekcijos. Per šią kelionę gal tik du ar tris kartus manęs paprašė parodyti skiepų pasą. Dažniau jo prašė kertant šalių sienas. Tiesa, pasiskiepyti man buvo kiek sudėtingiau, nes skiepijausi kelionės metu – pirmąją vakcinos dozę gavau Albanijoje, antrąją – Graikijoje, nes prieš išvykdama Prancūzijoje dar negalėjau pasiskiepyti.
– Kodėl nusprendėte keliauti būtent dviračiu?
– Man dviratis – labai gera priemonė keliauti. Pirmiausia tokia veikla gerina sveikatą, neprireikė jokio išskirtinio pasiruošimo prieš kelionę, dviratis leidžia judėti greičiau nei pėsčiomis, bet ne per greitai, todėl galima pasimėgauti vaizdais. Taigi man tai – tobulas pasirinkimas.
– Tai fiziškai sunku. Ar esate sportininkė?
– Numynusi tiek kilometrų jaučiuosi gerai, kojų neskauda. Aš galiu naudotis kojomis, tai ir darau. Nesu sportininkė, man sportuoti yra nuobodu, neturiu tam motyvacijos, todėl tuo neužsiimu, bet Paryžiuje visada naudojuosi dviračiu – tiek nuvykti į darbą, pas draugus ar pavakarieniauti. Ir tai yra vienintelė mano fizinė veikla.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
