Jonas Kalpokas nestokoja geros energijos, nors už nugaros – net 101 metų gyvenimo patirtis. V. Bičiūnaitės nuotr.

Braškynas, politika ir kiti dalykai

J. Kalpokas gimė Biržų rajone, Papilio valsčiuje, Latvygalos kaime. Be jo, šeimoje augo dar trys broliai ir sesuo. Dabar jis likęs vienas. Daugiau nė vienam iš gausaus būrio likimas nelėmė sulaukti tokio garbaus amžiaus. Su dešimčia metų jaunesne Janina susituokė 1957 m., užaugino du vaikus. Taigi daugiau nei 60 metų jie gyvena drauge. „Buvau senas bernas“, – juokauja Jonas ir čia pat žmonos paprašo išvirti arbatos, nes viešnią reikia pavaišinti. Pats ant stalo deda šokoladinių saldainių ir siūlo skanauti.

Jų butas įrengtas antrajame aukšte, į jį galima patekti tik užkopus ilgais mediniais laiptais. Krosnį tenka pasikūrenti patiems. Ar nesunku? Yra kas prineša malkų? Pasirodo, į antrąjį aukštą jų prineša iš Vilniaus atvažiuojanti dukra. Ji, pasak Jono, dirba felčere, gerai supranta medicininius dalykus, todėl parūpina ir vaistų. Senolis nelabai mėgsta saldumynus ir stengiasi valgyti švelnų maistą, nes nuo vaistų pasidarė jautrus skrandis, be to, kartais pašlubuoja širdelė, o būdamas jaunesnis patyrė stuburo traumą. Bet apie sveikatą užsimena tik vienu kitu žodžiu ir per langą rodo atokiau nuo namo stovinčius du bičių avilius ir nemenką braškyną. Kas jį ravi? „Aš. Reikia judėti“, – šypsosi Jonas ir paaiškina, kad lauke pasiramsčiuoja lazdele ir net balsavo savivaldos rinkimų pirmame ture – pėsčiomis atėjo į rinkimų apylinkę J. Biliūno gatvėje. Balsuoti antrame ture sukliudė sveikatos problemos, tad čia pat korespondentės pasidomėjo, kas išrinktas meru. Jį visada domino politika – dalyvavo Baltijos kelyje, Sąjūdyje. Ypač didžiuojasi vyskupo Kazimiero Paltaroko dovanotu  Liturginiu maldynu. Tokios dovanos Jonas nusipelnė už bažnytinių knygų išsaugojimą sovietiniais metais. Vyskupas ją įteikė per savo sekretorių.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

 

kasyba

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie