– Beveik dešimt mėnesių įstaiga buvo be nuolatinio vadovo. Jūs buvote per jėgą „išprašyta“, neatsižvelgta nei į Jūsų, nei į Jus palaikiusio kolektyvo poziciją. Ši situacija atsiliepė kolektyvo sveikatai ir veiklai, įvaizdžiui?
– Susiklosčiusi situacija, kai buvau „išprašyta“ iš vadovo posto, leido man ir mane supantiems žmonėms suprasti, kad vieno žmogaus sprendimai, neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę, gali sugriauti sėkmingai dirbančios įstaigos rimtį, žmonių pasitikėjimą valdžia. Dabar galiu pasakyti: Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro bendruomenė yra svajonių komanda, kuriai vadovauti – didžiulė garbė ir atsakomybė. Jei kolektyvas geba susivienyti ir pasipriešinti valdžios sprendimams, jis gali pasiekti ir ambicingų tikslų. Buvę įvykiai įstaigos įvaizdžiui nepakenkė, tik kiek sutrikdė jos sėkmingą veiklą. Pirmą kartą eidama į konkursą (2018 m. birželyje – aut. past.) abejojau, ar sugebėsiu, kaip mane priims kolektyvas, nes nesu gydytoja. Žinojau, kad ilgametė direktorė Zita Kapušinskienė perduoda labai stiprų kolektyvą, todėl bijojau nuvilti žmones. Per pusę vadovavimo įstaigai metų buvo priimta visokių sprendimų: ir gerų, ir abejotinų, bet kolektyvas patikėjo manimi ir esu labai dėkinga. Vadovaujuosi nuostata, kad reikia tikėti darbuotojais, reikia leisti jiems realizuoti savo idėjas, atsiskleisti geriausioms savybėms. Kiekvienas įstaigos darbuotojas turi jaustis vertingas, svarbus, laukiamas, nesvarbu, kokią poziciją jis užima.
– Šių metų rugsėjyje vėl laimėjote poliklinikos direktorius konkursą. Nebijojote nusvilti, sulaukti replikų, kad šitas postas ilgokai laikytas tuščias specialiai Jums?
– Nuėjusi tokį kelią, jau nieko nebebijau. Nei replikų, apkalbų ar komentarų. Žinau, kad už jų slypi tik keletas man nedraugiškų asmenų. Gyvenime sutikau labai daug gerų, nuoširdžių žmonių, todėl keletas „nedraugų“ mano tikėjimo žmonių gerumu nepakeis.
Šis postas nebuvo ilgai laikytas tuščias, nes iš darbo išėjau tik liepos mėnesį, kai gydytojai konstatavo, kad gydymas yra baigtas ir paliko tik ligos kontrolę. Tuos pusę metų, kai gydžiausi skydliaukės vėžį, niekada nebuvau atitrūkusi nuo įstaigos veiklos, man buvo įdomu, man rūpėjo jos pasiekimai. Labai džiaugiuosi, kad tik bendradarbių dėka sėkmingai buvo pradėtas įgyvendinti ES ir savivaldybės lėšomis finansuojamas projektas. Konkursas į vadovo vietą buvo paskelbtas tada, kai įstaigoje neliko vadovo (mano nuomone, tai yra sąžiningiau, nei „sodinti ant kelių“ kitą vadovą, kai įstaigos vadovas serga) ir kai rajono taryba patvirtino Konkursų į viešąsias įstaigas organizavimo tvarką.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Kažką žurnalistė paraitė į pievas. Dvi temos į vieną suplaktos. Atleista buvo dėl įstatymų pažeidimo, o liga… daug dabar aplink sergančių eilinių rajono gyventojų, bet apie juo straipsnių neraito.
Jau para nesugebate patvirtinti komentaro… siūlau, arba priimti kritiką ir įdėti komentarą, arba jo neįdėti ir bent pabandyti įstoti į žurnalistikos studijas.
Suknistas chame, tai kad perteklinis veiksmas buvusio mero buvo tas atleidimas. Ji už tą atseit “pažeidimą” turėjo būt tik neskatinama, o ne atleidžiama. Susidorojo…