Linas Jakubonis. R. Keliuotytės nuotr.

Gamta – didžiausia dovana

„Svarbiausia gyventi darnoje su gamta, su aplinka. Nieko nesistengti uzurpuoti. Nekenkti gamtai, kitiems. Be gamtos aš jausčiausi baisioj izoliacijoj. Gamta – didžiausia dovana mums. Ji tobula. Pavasarį anksti ryte, kai teka saulė, visas pasaulis bunda ir pasigirsta nuostabi melodija, tik ne visi ją girdi. Turi būti harmonijoj, kad girdėtum. O ir šiaip viskas žemėje labai paprasta, visi genialūs dalykai labai paprasti, tik žmogus labai sudėtingai mąsto ir gyvena, prikuria visokių bereikalingų dalykų, dažnai turinčių kenksmingą šalutinį poveikį. O žmogaus veiklos žemėje pasekmės nepraeis. Viskas praeis, tik ne mūsų veiklos pasekmės“, – kaip visuomet ramiai ir neskubėdamas kalba Linas, šiemet atšventęs 50-metį ir sulaukęs begalės sveikinimų ir dovanų. „Dar niekad tiek dovanų nebuvau gavęs, visiems labai dėkoju“, – priduria.

Tik kaip Tervydžiuose atrodo gyvenimas žiemą? Kai didžiulis 5 ha sklypas, kuriame skaičiuojama apie 300 skirtingų rūšių vertingų medžių ir sumedėjusių krūmų, neskaitant įvairiausių augalų, sustingsta žiemos poilsiui? Nurimsta bitės, o aplinkui – nė žmogaus, nė švieselės, tik giedrą naktį blyksi nesuskaičiuojamos žvaigždės. Ką tuomet veikia šio valstybės saugomo gamtos paveldo šeimininkas?

Lino talentai

Dirba. Įvairius reikalingus darbus. Ir neskirsto jų į moteriškus ar vyriškus. Buvęs karo lakūnas, skraidęs naikintuvu, gali ne tik sutvarkyti įvairią techniką, susimeistrauti ką reikia, pasistatyti pirtelę, tačiau ir kurti preciziškus dirbinius iš popieriaus, pasisiūti krepšį iš kavos pakelių, supinti tikrą senovinę skrybėle, išsikepti duonos ar kokių skanėstų, užsiraugti kopūstų ar prisiruošti žiemai vaistažolių, gilių kavos. Tiesa, kaip ir dera bitininkui, lieja žvakes, o klajodamas po miškus ieško ragų.

Kai pamatai, kiek ir ko jis yra pridaręs, prikūręs, išbandęs, tuomet kyla kitų klausimų – kaip ir kada?

„Rudenį ir žiemą ilgi vakarai. Tai dirbu ką nors namuose. Arba skaitau. TV nežiūriu, kompiuteriu nesinaudoju, taigi laiko turiu. Viskas vyksta ir atsitinka savaime. Pamatau ką nors, kas sudomina, ir pats noriu išbandyti. Darbų negalima skubinti. Jeigu darbas nesiseka – atidedu. Ir savaime ateina mintis, kaip padaryti. Arba susapnuoju“, – rimtai kalba Linas.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

 

bangenis

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie