Rytoj – Tėvo diena. Mama – lyg oras, būtinas gyvybei, tėčio rolė šeimoje – gyvenimo mokytojo. Meldučių kaimo jaukioje sodyboje įsikūrusios jaunos Vingrių šeimos galva sako: jeigu gamta vyrui būtų suteikusi tokią galią, jis už žmoną net pagimdytų. Jam, trisdešimtmečiui, keturių vaikų auginimo rūpesčiai – ne našta, prievolė, o švenčiausia ir prasmingiausia gyvenimo misija. Justinos ir Justino šeimoje Tėvo diena bus ypatinga – išvakarėse jų dvyniams Rugilei ir Rėjui – trijų savaičių gyvenimo sukaktis.
Balta varna nesijaučia
Vis dar reta tėčių, prisiimančių kūdikio auginimo pareigą pirmaisiais jo gyvenimo metais. Antrus metus bebaigiantis sūnus Joris tėtį „pasodino prie puodų“. Taip šmaikštauja Justinas, nė sekundei nedvejojęs ir nesibaiminęs tapti sūnaus aukle. „Man šeima – švenčiausias iš visų pasaulyje kada nors buvusių ar esančių prasmingiausių dalykų. Būdamas šalia vaikų suvoki – nereikia jų specialiai mokyti, jie iš tavęs pasiima viską, tereikia tavo širdies ir šilumos“, – nuoširdžiai apie tėvo rolę svarstė Justinas ir pridūrė, jog vaikams tėvo reikia ne mažiau nei mamos.
Todėl jis nė kiek nesibaimina, jeigu Lietuvoje bus priimta tvarka, įpareigojanti pirmaisiais vaiko gyvenimo metais atžalas auginti mamoms ir tėčiams paeiliui – po keturis mėnesius. „Tik nežinau, kaip tektų kūdikį maitinti, mes juk neturime pieno. Tektų pas mamytę su vaikeliu kas trys valandos važiuoti. Bet jei atstumai netolimi, tai ne bėda“, – Justinas tikino išeitį tikrai rastų.
Daugiau šeštadienio „Gimtajame…“
