Skaudi istorija
„Tą mintį, svajonę brandinau visą gyvenimą“, – pradeda Izidorius ir atsakydamas į klausimą, kodėl ryžosi inicijuoti paminklo statybas, pasakoja tragišką Bliekų šeimos istoriją.
1943 m. Rokiškio apskrityje, Panemunio valsčiuje, veikė Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanų būrys, vadovaujamas Kazio Kalpoko. Šiame būryje buvo ir Izidoriaus tėvas Antanas Blieka. Po 1944 m. gruodžio 12 d. įvykusio Panemunio šturmo, Čedasų būrio vadui K. Kalpokui pasitraukus į kitą būrį, naujuoju vadu buvo paskirtas A. Blieka. 1946 m. rugsėjo 5 d. po agento, pravarde „Kelmas“, išdavystės, Čedasų apylinkėse, Ežeriokšnių kaime, po susišaudymo su stribais, A. Blieka buvo nukautas, nuvežtas į Panemunį prie „stribyno“ ir ant grindinio išniekintas. Toks pat likimas laukė ir kitų kovotojų. Vėliau visi išniekinti partizanai užkasti už „stribyno“. Partizanų vado šeimai teko tremtinių dalia, tuomet Izidoriui tebuvo penkeri metai.
1989 m. atkasant partizanų palaikus, A. Blieka atpažintas pagal pistoleto dėklą, kurį žemiau juosmens segėjo tam, kad suimtas pats galėtų nutraukti gyvybės siūlą. Dabar tas dėklas restauruotas ir su kitais asmeniniais daiktais perduotas Okupacijų ir laisvės kovų muziejui Vilniuje. A. Blieka palaidotas Čedasų bažnyčios šventoriuje, šeimos kape.
Partizanais buvo ir Izidoriaus dėdės (tėvo broliai) Alfonsas bei Petras. Pastarojo palaikai iki šiol nerasti.
