A. Burnicko archyvo nuotr.

Atmintimi nesiskundžia

„Mano susidomėjimas protmūšiais tęsiasi jau kurį laiką. Ir vaikystėje, ir dabar domiuosi įvairiomis temomis. Perskaičiau nemažai knygų. Atmintimi nesiskundžiu, tad visą laiką būdavo įdomu pasivaržyti savo žiniomis su kitais“, – kalbėjo Andrius, klausiamas apie jo aistrą protų mūšiams.

Mokyklos laikais jis labai mėgdavo spręsti kryžiažodžius, televizinius „tokio tipo“ žaidimus pradėjo žiūrėti dar nuo A. Valinsko vedamos kultinės laidos „Taip ir Ne“. „Kai į Lietuvą atėjo gyvi protmūšiai, iš karto „užsikabinau“. Komandinis darbas, spaudžiant laikui, narpliojant gerai „užsuktą“ klausimą, suteikia dar daugiau malonumo nei tiesiog paprastas atsakymo žinojimas“, – sakė A. Burnickas.

Tenorėjo neiškristi pirmame etape

„Kadangi televiziniame žaidimo formate yra nemažas sėkmės faktorius, važiuodamas filmuotis į studiją neturėjau didelių ambicijų. Tenorėjau neiškristi pirmojo žaidimo pirmame etape, o tolesni pasiekimai buvo tik bonusas“, – neslėpė pašnekovas. Turbūt todėl sakė ir nejautęs didelio streso ir   tikrai negalvojęs apie tai, kaip būtų gerai laimėti pagrindinį prizą.

Taip negalvodamas, žingsnis po žingsnio jis atėjo iki pat finišo. „Tik pačioje pabaigoje, kai turėjau devynis taškus ir užstrigau, atsirado jaudulys ir pradėjo kirbėt mintys, kad bus žiauriai apmaudu, jei nelaimėsiu, stovėdamas visai šalia pergalės“, – atviravo rašinio herojus.

Palaikymo komanda nervinosi labiau

„Gerai, kad pavyko žengt paskutinį žingsnį. Kai pateikiau paskutinį atsakymą, jau laukiau tos pergalingos sirenos, po kurios buvo ne tiek džiaugsmo, kiek palengvėjimo, kad nereikės graužt nagų dėl išslydusios pergalės. Studijoje buvo susirinkę būrys gerų draugų ir keli šeimos nariai, tad iš karto po žaidimo nuėjome į piceriją pasidalint įspūdžiais. Palaikymo komandai žaidimas turbūt sudegino daugiau nervų ląstelių nei man“, – pasakojo Andrius apie tas valandas, kai išplėšė pergalę.

Patarė vykti kuo anksčiau

Laimėjęs pagrindinį žaidimo prizą – kelionę kruiziniu laivu po Karibų salas, Andrius su savo antrąja puse Julija išvyko vos pradėjęs direktoriaus darbą Rokiškio savivaldybėje. „Pati kelionė truko lygiai dvi savaites. Organizatoriai patarė vykti kuo anksčiau, kol Karibų regione dar neprasidėjo tikroji vasara ir temperatūra dar buvo pakenčiama“, – sakė pašnekovas. Jo žodžiais,  šalta tikrai nebuvo, naktį temperatūra siekdavo 25, dienomis – apie 30 laipsnių karščio.

Kelionė prasidėjo nuo skrydžio į Majamį. „Ten, labai gražiame viešbutyje ant Atlanto vandenyno kranto, praleidome dvi naktis. Laiko susipažinti su miestu nebuvo daug, tačiau Miami Beach rajoną spėjome apeiti“, – pasakojo Andrius. Po to septynioms dienoms išplaukė po rytinę Karibų dalį didžiausiu pasaulyje kruiziniu laivu „Symphony of the Seas“.

Laivas – tikras stebuklas

„Net nereikia sakyti, kad kelionė buvo labai įspūdinga. Laivas yra tikras inžinerinis ir architektūrinis stebuklas. Nors kartu su aptarnaujančiu personalu juo keliavo beveik 9 tūkstančiai žmonių, niekad nesijautėme per didelėje žmonių maišalynėje. Veiklos laive tiek, kad per tą savaitę vos spėjom viską apeit. Daugybė restoranų, barų, vandens pramogų, muzikinių ir teatro pasirodymų, atrakcijų, žaidimų ir net didžiulis centrinis parkas“, – dalijosi įspūdžiais Andrius.

Jo žodžiais, laive yra ką veikti bet kokio amžiaus keleiviams. „Nepaisant to, kad viskas šitame keliaujančiame viešbutyje buvo įspūdinga, labiausiai mūsų lūkesčius pranoko pasiūlytos šou programos: miuziklai, akrobatų, dailiojo čiuožimo meistrų pasirodymai ir koncertai. Tai buvo pasaulinio lygio, milijonus dolerių kainavę pastatymai su aukščiausio lygio artistais“, – pasakojo Andrius.

Sunku patikėti

Andriui sunku patikėt, kad tokio lygio renginiai yra įskaičiuoti į bilieto kainą. „Nors nežinau, kiek ta kelionė kainuoja – vienam žmogui gal 7–8 tūkstančius eurų…“ – svarstė pašnekovas. Jų laivas buvo sustojęs trijuose uostuose: Saint Maartene, San Juane (Puerto Rike) ir Labadee (Haityje). „Tie stabtelėjimai nebuvo ilgi: per 7–8 valandas daug nepamatysi, be to, prie žemės lenkiantis karštis, bet greitai apeit tas vietoves ir su jomis bent šiek tiek susipažint pavyko“, – sakė rašinio herojus.

Jis yra nemažai apkeliavęs. Apie Europą net nekalba. Yra buvęs Ganoje, Zambijoje, Tanzanijoje, Botsvanoje, PAR, Argentinoje, Čilėje, Urugvajuje.

Po Karibų Niujorkas – kita planeta

Kruizas finišavo ten pat, kur ir prasidėjo, – Majamyje. Iš ten rokiškėnų laukė skrydis į Niujorką, kur jie praleido paskutines keturias kelionės dienas. „Gyvenom pačiame Manhateno centre, tad galėjom apžiūrėti žymiausią Niujorko rajoną. Patekusiems čia tiesiai iš kruizo atrodo, kad nusileido kitoje planetoje: po ramybės ir atsipalaidavimo įkrenti į triukšmingas gatves, kur dieną naktį verda gyvenimas, visi kažkur lekia ir nuolat kažkas vyksta. Jautiesi tikrame pasaulio centre. Reikėjo kokios dienos prie to priprasti, bet po to nebesinorėjo išvažiuot“, – pasakojo Andrius.

Nors į kelionę leidosi vos pradėjęs eiti administracijos direktoriaus pareigas, ten, prisipažino,  nebuvo kada galvot apie jokius rūpesčius. „Įkrenti į visai kitą aplinką, ir viskas lieka kažkur toli. Todėl grįžęs nelaukiau, kol organizmas susitvarkys su laiko juostų skirtumais, ir kitą dieną ėjau į darbą, kad smegenys kuo greičiau persijungtų į darbinį režimą“, – sakė rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Burnickas.

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie