Asmeninių archyvų ir 15 min. nuotr.

Kvėpuoja

Žiemą gamtininkų ir vandens telkinių šeimininkų rūpestis – ar po ledo stogu esantiems vandens gyvūnams pakanka deguonies? Ši žiema, bent jau kol kas, deguonies badu negrasina. Taip sako Alfredas Breivė, Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.

Pasak jo, kol kas negautas nė vienas pranešimas apie tai, kad Panevėžio apskrities vandens telkiniuose imtų dusti žuvys. „Matyt, dar ankstoka. Pavojus dažniausiai pastebimas vasario pabaigoje“, – sakė pareigūnas. Anot jo, kol kas nebuvo didesnių atlydžių, ant ledo nesusidarė antro ledo sluoksnio, telkinių neuždengė stora sniego danga su pluta, todėl deguonies bado nėra. Pastarosiomis dienomis buvo saulės, tad po ledu vyko sintezė – augalija gamino deguonį. Aplinkosaugininkas sakė, jog kiekvienas rajonas turi kelis vandens telkinius, kurie yra tarsi deguonies koncentracijos indikatoriai. Rokiškio rajone deguonies badas pirmiausiai pastebimas sekliuose, sparčiai dumblėjančiuose Baublio–Dumblio, Obelių ežeruose, taip pat kai kuriuose privačiuos tvenkiniuose. Dažniausiai apie deguonies badą pirma pranešta Rokiškio medžiotojų ir žvejų draugija, savo balanse turinti daugiau nei 10 ežerų.

Ką daryti?

Nors dėl deguonies bado vandens gyvūnijai bėdų dar nėra, bet orų nenuspėsi. Pasak A. Breivės, deguonies kiekis žiemą matuojamas, ypač po nepalankių orų, o pastebėjus, kad kyla deguonies badas, galima imtis tam tikrų gelbėjimo veiksmų. Vienas efektyviausių – kompresoriais po ledu pusti orą. Kitaip tariant, vandens telkinyje įrengti „burbuliatorių“. Tačiau šis gelbėjimo būdas ne tik nemenkai kainuoja, bet ir ne visur pritaikomas.

Nedidelių telkinių dūstančias žuvis galima gelbėti nuo seno žinomu būdu: lede išpjauti eketes, o kad jos neužšaltų, užkimšti presuotų šiaudų „kaladėmis“. Naudinga sniegą nuvalyti nuo ledo, kad šviesa ir saulės spindulys prasiskverbtų. Bet ir vėl – didelio ežero ploto nuo sniego neišvaduosi, nes varyti valymo techniką ant ledo draudžiama ne tik dėl galimos taršos, bet ir mirtino pavojaus įlūžti.

Pareigūnas prisiminė prieš kelerius metus buvusią labai nepalankią žiemą, kai žuvys duso daugybėje šalies ežerų ir tvenkinių. 2013 m. kovo pradžioje mūsų rajono Beičių tvenkiniuose atsidarė net masinis žuvų turgus: sulėkę žmonės sėmė dūstančias žuvis didžiuliais krepšiais, voniomis, kibirais… Prieš masinį reiškinį žmogus tampa bejėgis, bet gamta pati per kurį laiką pusiausvyrą atkuria. Dėl deguonies bado žuvys gaišta dažnai ir vasarą, kai užsitęsia karščiai ir maža lietaus.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

bangenis

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie