Rokiškėnas Sigitas Čypas, įveikęs 2000 km aplink Lietuvą, nedvejojo, jog tai ne paskutinis toks žygis. M. Purtulio ir asmeninio archyvo nuotr.
rezidencija

Juodupės bendruomenė svetingiausia

Daugiau nei savaitę trukusi kelionė prasidėjo Vilniuje. „Kelionės tikslas – ne tik paminėti atkurtos Lietuvos šimtmetį, bet ir aplankyti pasienyje esančias jau apleistas vietas, nuvežti ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio įteiktą trispalvę. Ši vėliava buvo iškelta visuose miesteliuose, kurių bendruomenes aplankėme. Buvome sustoję ir šiltai sutikti Juodupėje, Žagarėje, Lenkimuose, Dubyčiuose, Rusnėje ir Adutiškyje. Kiekviena bendruomenė ne tik pasirašė ant ministro pirmininko įteiktos vėliavos, bet ir gavo dovanų po Lietuvos valstybės simbolį – trispalvę. Kelionės pabaigoje bendruomenių pasirašyta vėliava buvo grąžinta S. Skvernelio atstovui“, – pasakojo S. Čypas. Pašnekovas tvirtino, jog visos bendruomenės juos pasitiko labai draugiškai – su dainomis ir vaišėmis. „Labiausiai nustebino Juodupės bendruomenė – ji buvo pati vaišingiausia. Ragavome ir Laimutės Sadauskienės šakočių, ir rūkyto bebro. Atmosfera buvo daugiau nei puiki!“ –  džiaugėsi rokiškėnas.

Keturračių delegacija domino pasieniečius

Pasak Sigito, tai viena įsimintiniausių kelionių. „Keliavome visai šalia pasienio, todėl buvo būtini leidimai. Ne kartą kėlėme įtarimų pasieniečiams, kurie tikrai gerai dirba savo darbą. Tačiau jokių didelių incidentų nebūta. Kelionę pradėjo 19 keturračių, baigė – 12. Nereikia manyti, jog visi sugedo ir iškrito. Kai kurie dalyviai tiesiog prisijungdavo tam tikrose atkarpose. Rimtesnių gedimų taip pat pavyko išvengti, nors buvome pasiruošę viskam, juk užsibrėžta nuvažiuoti ne taip ir mažai – du tūkstančius kilometrų“, – dėstė pašnekovas.

Sudarinėjant maršrutą buvo pasirinkti įvairiausi keliukai, tad asfaltu dalyviams važiuoti neteko. „Kai kurie keliukai buvo sunkiai išvažiuojami, tačiau taip dar įdomiau“, – teigė rokiškėnas ir paminėjo, kad visai netoli mūsų kraštų, prie šiauriausio Lietuvos taško, dalyviai pasiklydo miške. „Toje vietoje sunkiau sekėsi rasti išvažiavimą iš miško“, – pasakojo pašnekovas.

Kontrastas – gamtos grožį nustelbia nykstantys kaimai

Pasak Sigito, labiausiai jam įstrigo Rusnės apylinkių gamtos grožis. „Pamatėme, kokia iš tiesų yra skirtinga Lietuva. Miškuose radome daugybę apleistų bunkerių, aplankėme ir kitas vietas, į kurias niekas nebeužsuka. Daug kilometrų važiavome Nemuno pakrante. Didelį įspūdį paliko ir Varėnos apylinkių miškai. Tai tikra turistinė kelionė, nes miegojome ne kokiuose viešbučiuose, o palapinėse, po atviru dangumi, prausdavomės vandens telkiniuose“, – pasakojo rokiškėnas ir pridūrė, kad nepaisant gražios gamtos, kai kurie Lietuvos kaimai nyksta tiesiogine to žodžio prasme. „Labiausiai įstrigo tai, kad kaimuose nebelikę vidutinio amžiaus ir jaunų žmonių – mus pasitiko senoliai ir maži vaikai. Tikriausiai tėvai, savo atžalas palikę seneliams, išvyko dirbti į užsienį ar didmiesčius. Liūdniausia ir labiausiai šokiruoja tai, kad, vietinių gyventojų teigimu, kiekvienais metais kaimuose ir miesteliuose žmonių mažėja ne šimtais, o tūkstančiais. Kaimai tuštėja ir lieka apleisti. Deja, kai kur vaizdelis yra tikrai graudus“, – su opia Lietuvos emigracijos, nykstančio ir senstančio kaimo problema realiai susidūrė pašnekovas.

Sigitas viliasi, kad po pavykusios pirmosios kelionės aplink Lietuvą atsiras ir daugiau norinčiųjų prisijungti, mat Rokiškyje ATV entuziastų tikrai netrūksta.

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie