Tai lėmė 2007–2013 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonė „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Tuomet dalis smulkiųjų ūkininkų, laikiusių keletą karvių, kiaulių, pasitraukė iš veiklos gaudami už tai pinigų. Mažėjant pieno supirkimo kainoms, karvių atsisako ir stambesnių valdų šeimininkai. Dėl to pasikeitė ne tik kaimo žmonių elgsena, bet ir kraštovaizdis: pieną perka iš parduotuvės, o pievas išnuomojo augalininkyste besiverčiantiems ūkininkams, kurie jas pavertė dirbamais laukais. Šabakštynų bei nenaudojamų pievų prisiarė ir tie žemdirbiai, kurie ūkius kūrė pastaraisiais metais. ŽŪM skelbia, kad daugiamečių pievų atkurti nereikia, kai pagal reikalavimus jos apsodinamos mišku (išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius) arba jų plotas panaudotas viešiesiems tikslams, taip pat tais atvejais, kai visi deklaruoti plotai yra sertifikuoti ekologinei gamybai.
Šiandien per prievartą iš ūkininkų reikalaujama: jūs privalote atkurti suartus pievų plotus, kitaip bus taikomos sankcijos. Respublikos mastu ūkininkai kelia klausimą – ŽŪM gerą dešimtmetį žinojo apie įsipareigojimus ES dėl kraštovaizdžio, tai kodėl apie tai nekalbėjo su ūkininkais, nederino su žemdirbių savivaldos organizacijomis? Ką reiškia atkurti pievas? Ekonominiu požiūriu tai yra nuostolinga veikla. Ūkininkai įdirbo apleistus plotus, augino grūdines kultūras, o dabar ten privalės pasėti žolę, paskui ją nupjauti ir kažkur išvežti. Ką daryti tiems, kurie buvusiose pievose įveisė sodus ar pasodino vaiskrūmius? Bus įvairių keblumų ir visais atvejais nukentės ūkininkai?
Ieško išlygų
Lina Meilutė-Datkūnienė, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovė, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė.
– Kaip šiame kontekste atrodo Rokiškio rajono duomenys? Ar smarkiai mažėjo pievų plotai?
– Rokiškio rajone daugiamečių pievų per dvejus metus (nuo 2019 iki 2021 m.) sumažėjo apie 36 proc., t. y. apie 7 tūkst. ha. Tą patį laikotarpį akcentuoja ir Žemės ūkio ministerija bei Nacionalinė mokėjimų agentūra – didžiausias pievų ir daugiamečių ganyklų mažėjimas šalyje fiksuotas per dvejus metus. Šį procesą lėmė tokie dalykai: 2021 m. įvestas reikalavimas išvežti nušienautą žolę (jos nebegalima smulkinti), o 2019 m. tai, ko gero, lėmė ūkininkavimo mažiau našiose vietovėse pakeitimai, kada buvo „prisirišta“ prie sąlyginių gyvulių laikymo.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Paaiškinu p. Jonui. Kas jau prižadėta, tą reikia vykdyti, bet kai mūsų galvočiai sugalvojo, kad pievose žolės negalima smulkinti,nepagalvojo šieno ravėtojai kur dėti peraugusią žolė, tuo labiau, kai to šieno nereikia. Ar nematai kokio ilgio šiaudai dabar vasarojus? Prie visko reikia priprasti- nieko čia nekalta ES ar kas buvo prie Sovietų
Kam tos pievos jei nėra ką ganyti gyvulių mažėja kas met. O pievos užžėlęs krūmais ko jus visokias nesąmones pasižadat ES. Ankščiau buvo sovietai darbas ES.