blank
Kairėje - Aušrys MACIJAUSKAS (15 min.lt nuotr.), dešinėje - Dainius MIKALAIČIŪNAS (asmeninio archyvo nuotr.)

Per pastaruosius keletą metų Rokiškio rajono žemdirbiai apie derlių nekalbėjo taip šykščiai, kaip šįmet. Kol kombainai nebuvo išvažiavę į laukus, kai kurie ūkininkai net į šnekas nesileido sakydami, kad apie derlingumą ir grūdų kainas kalbės tik javapjūtei įpusėjus ar jai pasibaigus, mat ir geriausiai atrodantį javų lauką per keliolika minučių gali suguldyti smarki liūtis su vėju.

Gamtos stichijų sukelti padariniai labai matosi važiuojant į Žemaitijos pusę. Jau liepos pirmoje pusėje Pasvalio, Pakruojo, Šiaulių rajonuose javų laukai kėlė pasigailėjimą. Net prie pagrindinių kelių jie mirko balose. Jau tada buvo aišku, jog kombainai be vikšrų ten neįvažiuos. Vietomis išguldyti ištisi hektarai, o stati likę augti tik kuokšteliai javų. Iš tokių laukų paimti derlių įmanoma, tačiau jo kokybė prasta. Pakruojo savivaldybė ekstremaliąją situaciją dėl ilgo lietingo laikotarpio paskelbė birželio 23 d. Po liūties susikaupęs vanduo pažeidė apie 1 tūkst. 300 ha pasėlių. Ekstremalioji padėtis paskelbta Prienų, Kaišiadorių rajonuose. Pasak specialistų, vandenyje dvi tris dienas pabuvusios javų šaknys pagenda ir praktiškai toje vietoje prarandamas derlius.

Mūsų rajone sugulusių javų pasitaikė tik kai kur. Taigi, kokios tendencijos?

 

Šiųmetis derlius nuo įprastų vidurkių atsilieka ir kokybe, ir kiekiu

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas

– Situacija šalies rajonuose labai nevienoda. Žieminių kultūrų javapjūtė artėja į pabaigą, tad galbūt jau galima daryti kokius nors apibendrinimus?

– Jie tikrai nepabaigti nuimti. Javapjūtė vyksta pilnu tempu. Galime įvertinti žieminių rapsų derlių, kurio nukulta dauguma. Jo derlius prastesnis, kaip ir prognozavome. Gerokai mažesnis nei geriausiais metais, taip pat mažesnis ir už daugiametį vidurkį. Derlingumo skaičiai nieko nesako. Skirtinguose regionuose ir skaičiai skirtingi. Sakykime, joniškiečiams 3,5 t/ha yra prastas derlius, o dzūkams tai būtų rekordinis. Jie net nėra matę tokių skaičių. Jei kalbėtume apie visos Lietuvos vidurkį, manau, žieminių rapsų derlius nesieks 3 t iš hektaro, galbūt bus 2,5–2,6. Žinoma, yra ūkių, prikūlusių po 6 t, bet yra ir negavusių 2 t.

Žieminių kviečių derlius bus panašus į vidutinį, bet jau aišku, jog kokybė bus gerokai prastesnė nei įprasta. Bendrai galima įvertinti, kad derlius šiais metais bus prastesnis už daugiametį vidurkį. Ir pagal kokybę, ir pagal kiekį.

– Per metus grūdų kainos kildavo. Dabar sunku tendencijas prognozuoti dėl politinės situacijos pasaulyje. Ką prognozuojate, – brangs ar ne?

– Tikrai negalime prognozuoti. Bet akivaizdu, kad derlius prastas visoje Europoje. Kai kurių kultūrų, tarkime, kukurūzų bei kitų rudeninių augalų, bus ypač prastas. Tai rodo, kad grūdų poreikis bus. Dėl užsitęsusios sausros Europoje prognozuojamas labai prastas bulvių ir cukrinių runkelių derlius. Sausra mažiau paveikė žieminius augalus, tačiau vasariniai stipriai paveikti. Taigi kainos laikysis vien dėl prasto derliaus. Mažėti neturėtų, bet kaip iš tikrųjų atsitiks, niekas nežino.

– Lietuvos ūkininkai linkę šių metų derlių parduoti iš karto ar saugoti?

– Ūkininkai daro taip, kaip visada įpratę: dalį parduoda iškart, nes reikia užsitikrinti pakankamai apyvartinių lėšų, kad galėtų įsigyti trąšų, kuro ir pasėti žieminius rapsus, kviečius. Kitą dalį laikys tikėdamiesi, kad kainos ūgtelės, kaip būdavo. Dalis parduota pagal išankstines sutartis. Visą laiką rekomenduojame išskaidyti riziką, nes pagauti aukščiausias kainas ūkininkams sudėtinga. Tokios taktikos dauguma ir laikosi.

Žieminių kviečių derlingumas sukasi apie vidurkį

Dainius Mikalaičiūnas, Kamajų krašto ūkininkas

 – Šįmet drėgni orai. Kokių kultūrų auginimas pasiteisino?

– Auginu kviečių, rapsų, grikių, šiek tiek avižų. Nuo 2017 m. taikau neariminę žemdirbystę. Šįmet geriausiai užaugo kviečiai. Rokiškio rajone labai iššalo žieminis rapsas, jį nukando pavasarinės šalnos, kurios buvo net iki 12 laipsnių šalčio.

Žieminių kviečių prikūliau 5–6 t iš hektaro. Tai neblogai. Pernai buvo apie 5 t. O vidurkis nuolat svyruoja apie 5–6 t.

– Ar visuose plotuose taikote neariminę žemdirbystę? Kodėl nesiimtumėte tradicinės, ariamosios?

– Visuose plotuose taikau neriminę žemdirbystę. Dažniausiai sėju tiesiai į dirvą. Ją pasirinkau dėl mažesnių darbo ir kuro sąnaudų. Palyginkite – jeigu reikėtų aparti, dukart kultivuoti, tai kokios būtų kuro sąnaudos? Dar įvertinkite traktorių darbo valandas… Viskas susideda. Greičiausiai tokia ateitis – plūgas bus nukonkuruotas, nes mažesnės sąnaudos, tausojama žemė, o ariant suardoma bioįvairovė.

Išsamesnius komentarus skaitykite ketvirtadienio “Gimtajame…”

blank
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments

Rekomenduojami video: