„Kai labai nori ir sieki – įmanoma viskas“, – šypsosi Žydrūnė ir Tomas Zamaliauskai, lygiai prieš metus iš vieno kambario buto Rokiškyje „emigravę“ į atokų vienkiemį Skemų kaime (Rokiškio kaim. sen.). 34 kv. m. nuomojamame bute sunkiai išsitekusi keturių asmenų šeima po truputį savomis rankomis įsirenginėja nugriauti parduotą seną sodybą, o visus savo lūkesčius sieja su ant kojų statomu ūkiu. „Esam iškėlę sau tikslą susiversti tik iš ūkio“, – neslepia Zamaliauskai ir pripažįsta, jog ištrūkus iš daugiabučio rūpintis keliomis dešimtimis triušių, avių ir vištų jiems – tikra palaima bei šansas savo laimę kurti gimtinėje, o ne kažin kur užsienyje…
Į vienkiemį
Vos prieš trejus metus, dar Tomui uždarbiaujant statybose Švedijoje, jie kurpė planus krautis lagaminus ir skristi laimės ieškoti ten, kur ją skelbiasi atradęs ne vienas mūsų tautietis. „Tačiau pasikeitė aplinkybės ir nutarėme pasilikti čia, Lietuvoje. Vis dėlto norėjosi permainų: keturiese glaudėmės 34 kv. m nuomojamame bute, svajojome apie nuosavą kiemą. Nors abu dirbom, bet nieko neturėjom: beveik visos pajamos tekdavo nuomai, komunalinių paslaugų mokesčiams, maistui ir kitiems elementariems dalykams“, – pasakojo T. Zamaliauskas, kartu su žmona auginantis 14-metį sūnų Luką ir 12-metę dukrą Neilą.
Pasak jo, savotiška išeitis iš užburto rato jiems pasirodė nuosava sodyba.
Kelios dešimtys triušių, avių ir vištų
Nors sena, nugriauti parduodama sodyba su 2 ha žemės Zamaliauskų artimiesiems ir draugams anaiptol nepriminė rojaus, šeima ėmėsi darbo.
Šiandien po jų sodybos teritoriją laisvai bėgioja kelios dešimtys triušių, sodą šienauja 31 avis, o po kiemą maklinėja 24 dedeklės ir 150 pakaitinių vištaičių. Nuolat didėjantis augintinių pulkas reikalauja nemažai priežiūros, todėl dar pernai vasarą šeimos planai į sodybą atvažiuoti tik pailsėti pasikeitė – jie čia įsikūrė nuolat.
Daugiau – ketvirtadienio “Gimtajame…”
Labai graži šeima. Drąsi. Darbšti. Nors nepažįstu, tačiau labai linkiu nuolat lydinčios sėkmės! Džiaugiasi širdis, kad Lietuvoje liko ne vien degradai ir veltėdžiai. Ir ne vien garbingo amžiaus žmonės. Prašau nepalaikyti savanaudiškumu, bet net liūdnas mano artėjančios pensijos vaizdas nušvito šviesesnėmis spalvomis – juk kuriamas gėris spinduliuoja kaip saulė. Tegul emigraciją siekianti stabdyti valdžia mokosi iš jūsų ir jus ( bei naujus drąsuolius) paremia palankiais įstatymais. Stiprybės, ištvermės ir visapusiškos palaimos!