Sprendimai
Po ilgų diskusijų prieita nuomonės, kad neariminė žemdirbystė, kaip dirvožemio tausojimo ir CO2 emisijos mažinimo būdas, turi būti remiama ir skatinama investicijomis, išmokomis už plotus. Šias technologijas taikantiems žemdirbiams Kaimo plėtros programoje (KPP) nediferencijuojant ūkių pagal tai, ar jie dar tik pradeda taikyti neariminę žemdirbystę, ar ją taiko jau ne vienerius metus, būtų numatyta skatinamoji priemonė – išmoka už kiekvieną hektarą su 5 metų įsipareigojimu. Nutarta, kad neariminės tausojamosios žemdirbystės sąvoka turi apimti tiesioginę (No-till) ir juostinę (Strip-till) sėją bei žemės skutimą iki 8 cm. Taip pat nuspręsta, jog didesnio darbinio gylio skutimą reikėtų laikyti tradiciniu žemės dirbimo būdu (kaip ir arimą), nes intensyviai maišomas paviršinis dirvos sluoksnis, o toks dirbimas neatitinka gamtosauginių ir aplinkosauginių reikalavimų, netausoja dirvožemio.
Dėl ateities
Apibendrindamas diskusijas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas paminėjo, kad dabartinėse paramos schemose, ateities ekonomikos DNR plane, naujoje KPP tinkamomis investicijomis siūloma pripažinti tiesioginės ir juostinės sėjos sėjamąsias, skutiklius ir varpų šukuotuves, tačiau būtinos diskusijos prieš rengiant taisykles, kad žemdirbiai nepraloštų neturėdami bendros nuomonės. „Norime priemonę pritaikyti prie ūkininkavimo praktikos, o ne atvirkščiai – ūkininkavimo praktiką įsprausti į kažkokios priemonės taisykles. Uždavėme toną diskusijai ir tolesnei kalbai“, – sakė I. Jankauskas.
Išsamiau skaitykite šiandienos „Gimtajame…“
