blank
15min.lt nuotr.

Darbai gėlyne

  • Liepos mėnesį kai kurie augalai baigia žydėti, todėl galima rinkti ir laikymui ruošti jų sėklas bei iškasti svogūnėlius. Hiacintus iškaskite, kai sunyksta jų antžeminė dalis. Padžiovinkite keletą dienų lauke, iki sodinimo laikykite apytikriai 25 laipsnių šilumoje.
  • Vilkdalgių šaknynus būtina padalinti, jei jie toje pačioje vietoje auga 3–5 metus. Iškastus šaknynus keletą valandų palaikykite pavėsinėje, kad padžiūtų. Sodindami jų lapus sutrumpinkite dviem trečdaliais, o šaknis bent 10 cm.
  • Paskutinį kartą patręškite rožes, kad iki rudens spėtų sumedėti ūgliai – mažiau tikėtina, kad nušals.
  • Bijūnus tręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose gausu kalio. Aplink jų krūmelius iškaskite griovelius, pabarstykite trąšų, po to gausiai paliekite vandeniu ir užberkite žemėmis.
  • Jei nenukarpėte gyvatvorių, tai padarykite iki liepos vidurio.

Darbai darže

  • Genėkite pomidorų lapus, nuskinkite visus apatinius iki pirmos derančios kekės.
  • Karpykite moliūgų ūglius. Užsimezgus vaisiams, virkščias patrumpinkite ties trečiaisiais lapais po užuomazgomis. Nupjaukite bevaises šonines virkščias. Vienam augalui leiskite užauginti 3–4 vaisius, kitas užuomazgas išskinkite.
  • Svogūnus nustokite laistyti. Jei norite užauginti stambias ir sveikas svogūnų galvutes, nuo jų nukasite šiek tiek žemių. Tai ypač svarbu, jeigu jas norite išlaikyti per žiemą. Jei liepos mėnesį laiškai dar nesugulė ant žemės, juos reikia prilenkti, nes tada daugiau maistinių medžiagų pateks į galvutes ir jos ilgiau laikysis per žiemą.
  • Žieminių česnakų galvutes patariama iškasti, kol jos nesuskilo ir glaudžiai apgaubtos išoriniais lukštais. Jei galvutes sodinsite sėklai, jos gali būti suskilinėjusios. Kaip tai sužinoti neiškasus galvučių? Kad česnakai subrendo, išduoda pageltę lapai ir išsitiesę žiedynai (jų keletą palikite, nenupjaukite).

Ar jau karpyti braškių lapus?

Braškių lapų karpymą galima padalinti į tris periodus. Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų.

Naudingiausia lapus nukirpti vasarą, vos tik nuskynus uogas, nes per likusį laiką iki šalčių krūmeliai spės užauginti naujus lapus, suformuoti kitų metų žiedpumpurius ir sukaupti maistinių medžiagų. Žiemą tokie krūmeliai pasitinka stiprūs.

Jei nusprendėte braškes apkarpyti rudenį, tai darykite rugsėjo pradžioje. Jokiu būdu nelieskite vidurinės kelmelių dalies. Tada pamulčiuokite šiaudais, nušienauta žole, nukritusiais spygliais ar durpėmis.

Jei nei vasarą, nei rudenį nekarpysite lapų, tai padaryti beliks tik pavasarį. Po žiemos pašalinkite nudžiūvusius lapus palikdami tik žaliuosius lapelius ir neprasikleidusius pumpurus.

Kitaip reikia elgtis su remontantinėmis braškėmis. Visiškai nukirpti jų lapų negalima, nes tai sutrumpins uogų derėjimo laiką. Tuojau pat reikia pašalinti tik sudžiūvusius, ligų pažeistus lapus. Rudenį reikia atkreipti dėmesį tik į vėlyvus remontantinių braškių žiedstiebius. Jie vis vien braškių nebeužaugins, tačiau iš augalų pasisavins daug jėgų, todėl juos reikia iškarpyti.

Apskritai jei kai kuriuos braškių krūmelius pažeidė ligos ar kenkėjai, nieko nelaukdami juos išraukite kartu su šaknimis ir sudeginkite, o augimo vietą paliekite kalio permanganato tirpalu. Net ir sveikų nukirptų lapų nepalikite braškyne, juos suberkite į komposto krūvas. Tada lysves supurenkite 3–5 cm gylyje ir paliekite augalus. Profilaktiškai sumažindami įvairių ligų pavojų, braškių krūmelius galite palieti karvių mėšlo ar paukščių mėšlo tirpalu (santykiu 1:10)  ir pabarstyti medžio pelenais.

Jei norite praplėsti ar atnaujinti braškyną, tai vasarą ūsams leiskite augti, o tada pirmąsias rozetes sodinkite naujose lysvėse. Pirmosios rozetės – tai arčiau motininio augalo užaugę ūsai. Jei braškynui daugiau nei 4 metai, jį atnaujinkite.

Kaip kovoti su miltlige?

Saugiausia cheminė priemonė – nedidelės koncentracijos karbamido tirpalas, kuriuo augalus patariama nupurkšti nusileidus saulei (kad tirpalas nenudegintų lapų).  Tirpalu purškiama viršutinė ir apatinė lapų pusė. Juo negalima purkšti daržovių ir vaiskrūmių, nes galite apsinuodyti.

Sustabdyti ligos vystymąsi ir ligos sukėlėjus, juos nuplauti nuo lapų, žiedų ir uogų ir vaisių gali kalio permanganato tirpalas (10 litrų vandens ištirpinkite 5 g kalio permanganato).

Natūralūs kovos būdai užims daugiau laiko. Vienas jų – medžių pelenų antpilas. Pusę kibiro nusijotų medžių pelenų užpilkite 7–8 litrais vandens, leiskite nusistovėti parą ir nukoškite. Tirpalą lygiomis dalimis praskieskite vandeniu, įpilkite truputį skysto muilo, kad tirpalas geriau priliptų prie miltligės pažeistų augalų.

Taip pat gelbės galvijų mėšlo antpilas. Trečdalį kibiro galvijų mėšlo užpilkite 1 kibiru šalto vandens, reguliariai maišydami leiskite nusistovėti 3 dienas. Tada nukoškite per tankų audinį, parskieskite vandeniu santykiu 1:10. Prieš purkšdami augalus, kaskart paruoškite naują tirpalą.

Kas ten raudonuoja? Koloradų lervos?

Su kolorado vabalais ir jų lervomis ankstyvoje jų vystymosi stadijoje padeda kovoti pelynai. Į kibirą suberkite po 1 stiklinę susmulkintų pelynų lapų ir medžio pelenų, užpilkite karštu vandeniu ir išmaišykite, leiskite nusistovėti keletą valandų, nukoškite. Antpile ištirpinkite 1 šaukštą skysto muilo.

Taip pat kolorado vabalai nemėgsta, jei dirvožemyje gausu azoto. Jo kiekį pagausina ankštinės kultūros ir baltieji dobilai. Todėl patarimas kitiems metams – baltuosius dobilus naudinga auginti bulvių laukų kraštuose. Šie vabalai taip pat nemėgsta kopūstinių augalų ir rapsų kvapo.

Kodėl  neskanūs burokėliai?

Burokėliai užaugina apkartusius šakniavaisius, kai prieš tai dirvožemis būna pertręštas organinėmis medžiagomis. Jei per daug drėgmės, burokėliai gali užaugti gigantiški, bet neskanūs, vandeningi ir tuščiaviduriai. Balsvi žiedai šakniavaisyje – ne liga. Jie atsiranda dėl drėgmės trūkumo.

Kodėl apkarsta agurkai?

Kartėlį nulemia ypatinga medžiaga – kukurbitacinas. Dažniausiai tamsius spygliukus auginantys agurkai apkarsta, o šviesius – ne. Tačiau dažniausiai apkarsta dėl drėgmės trūkumo. Apkartusius galima sūdyti ir marinuoti.

Dirvožemio rūgštingumo nustatymo būdas

Norėdami nustatyti dirvožemio rūgštingumą, 3–5 juodųjų serbentų ar ievų lapelius suberkite į stiklinę, užpilkite verdančiu vandeniu. Į atvėsusį antpilą įdėkite grumstelį tiriamos žemės. Koks dirvožemio rūgštingumas, galima nuspręsti pagal pakitusią tirpalo spalvą. Jei tirpalas įgavo rausvą atspalvį, dirvožemis rūgštus. Jei žalsvą, – nedidelio, melsvą – neutralaus rūgštingumo. Rūgštingumas mažinamas naudojant  medžio pelenus, dolomito miltus, gesintas kalkes. Šias medžiagas plonu sluoksniu reikia išbarstyti dirvos paviršiuje.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: