Nauja turizmo idėja ir kryptis – „Paveldo sodai“
Senąsias sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų veisles puoselėjantys objektai tapo gamtiniu ir kultūriniu paveldu bei nauja populiarėjančia turizmo idėja, kuri sėkmingai įgyvendinta sukūrus bendrą Lietuvos ir Latvijos produktą „Paveldo sodai“. Šis projektas pristatytas Lietuvos žiniasklaidai. Ta proga surengtas nedidelis turas po Lietuvos gamtinį ir kultūrinį paveldą. Jis apėmė tik mažytę dalį visų objektų, kuriuose dar yra išlikę tradicinių veislių pavyzdžių. Lietuvos ir Latvijos sodininkystės ekspertai tokių atrinko 53 abiejose šalyse, o Latvijos ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos parengė septynis maršrutus, supažindinančius keliautojus su vertingais objektais.
Kaip sako Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas, mūsų šalyje identifikuotos 25 istorinių sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų auginimo vietos ir augintojai, puoselėjantys senąsias veisles. Turas, į kurį leidomės šią savaitę, apėmė tik keletą objektų Anykščių, Rokiškio ir Utenos rajonuose. Ką išvydome? Įspūdingą botanikos sodą, įkurtą vieno žmogaus rankomis, didžiulius braškių, agurkų ir pomidorų šiltnamius, obelį, menančią rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską, vėliavų kaimą, vieną iš seniausių Lietuvos parkų, tikrą kengūrą ūkyje ir seniūniją su 22 ežerėliais.
Traupis: vienintelis mokyklinis botanikos sodas Lietuvoje
Startavome kaimyniniame Anykščių rajone ir pirmoji vieta, su kuria susipažinome, – Traupio botanikos sodas, įkurtas šalia mokyklos. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas – buvęs ilgametis Traupio pagrindinės mokyklos direktorius, biologijos mokytojas-ekspertas, Gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas, Augalų apsaugos klubo „Medumėlė“ valdybos narys, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Labai gaila, bet paties sodo įkūrėjo nebuvo – Anykščių meras kaip tik tą dieną svečiavosi Italijoje, todėl mus po sodą lydėjo Traupio pagrindinės mokyklos direktorė Janina Palikevičienė.
Ji prisipažino savo žiniomis ir pasakojimais nė iš tolo neprilygstanti pačiam sodo įkūrėjui, juolab kad ir jos specialybė nieko bendro su gamtos mokslais neturi – jos, lituanistės, pasakojimai bus greičiau poetiški.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
