– Ar uralinės pelėdos dažnai sutinkamos Lietuvoje?
– Dar 1995–2000 m. Lietuvoje uralinės pelėdos nebuvo aptinkamos, tačiau 2001 m. pavasarį jų Biržų girioje pastebėjo ornitologas Saulis Skuja, Adutiškio–Guntauninkų miške tais pačiais metais šias pelėdas aptiko Vytautas Drūteika, o Suvainiškio–Roksalos miške laimė nusišypsojo ir man: čia pagaliau pavyko išgirsti ūbaujančias uralines pelėdas. Nuo to laiko jų minėtuose miškuose aptinkama nuolat, Biržų girioje kai kuriais metais randama ir daugiau nei 10 porų, o mūsų rajone pavienės poros gyvena ne tik Suvainiškio, Roksalos, bet ir Paduobio miškuose. Būtent pastarajame miške uralinę pelėdą pernai rudenį pastebėjo ir nufotografavo tuometis Juodupės girininkijos girininkas Rytis Andriuškevičius.
– Kur jų gausiausiai apsistojusių?
– Ši rūšis pastaruoju metu nors negausiai, bet aptinkama visoje Šiaurės Rytų Lietuvos teritorijoje (dažnesnės Biržų, Rokiškio, Zarasų, Ignalinos ir Švenčionių rajonuose), o pavienės poros – ir kai kuriose kitose Lietuvos vietose. Vertinama, kad mišriuose mūsų šalies miškų masyvuose iš viso gyvena kiek mažiau nei 100 porų uralinių pelėdų.
– Ar tai saugoma paukščių rūšis?
– Uralinės pelėdos peri didesniuose senuose ir spygliuočių miškuose, mėgsta vietas šalia pelkių, aikščių, atželiančių kirtaviečių. Tai saugomas paukštis, įtrauktas ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir į Paukščių direktyvos sąrašus, todėl mūsų šalyje yra įsteigtos Paukščių apsaugai svarbios „Natura 2000“ teritorijos.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“