Reti gyvūnai Obelių apylinkėse išryškino vieną problemą

– Kokį retą gyvūną išvydote visai neseniai?

– Laimingų aplinkybių dėka bevaikščiodama po Našio ir Obelių ežerų aplinkines, turėjau galimybę užtikti didįjį baublį. Netikėta buvo, kad jį pamačiau einantį vieškeliu.

Jeigu jis vasaros metu gyvena kažkokiuose brūzgynuose, nendrynuose, tai žiemą, ko gero, ten netupės. Gruodžio 13-ąją ties Našiu pakeliui į Pakriaunius matytas baublys – tai garninių šeimos paukštis, gelsvai rudas, išmargintas įvairiomis tamsiomis dėmėmis, juodu viršugalviu. Toje vietovėje yra pratekančių, sruvenančių upelių. Tai buvo pirmas kartas, kai išvydome baublį, iš Galažerių pusės ėjusį vieškeliu.

– Ar iš karto atpažinote, kad tai – baublys?

– Iš pradžių galvojau, kad tai galbūt antis, nes paukštis tipeno labai lėtai, kaklas neištiestas, atrodė pakumpęs kaip antis, bet snapas – gervinio tipo. Namo grįžusi internete tikrinausi, ar tai gali būti didysis baublys. Išsiaiškinau, kad kartais baubliai čia žiemoja, bet labai retai.

– Šį paukštį teko išvysti ne kartą?

– Taip, antrą kartą didįjį baublį teko užtikti tupintį prie tos mažos kūdrelės, todėl nusprendžiau jį nufilmuoti. Tuomet dar nežinojau, kad šie paukščiai, pajutę pavojų, ištiesia kaklą ir snapą iškelia į viršų, tuomet jų krūtinė susilieja su medžių pilkuma, todėl atrodo lyg koks stabas. Taigi jį pamatyti sunku. Todėl ir filmuojant teko aplink jį apeiti, kad iš profilio būtų galima įsitikinti, kad tai baublys. Pamatęs, kad per daug prisiartinau, nuplasnojo.

Visgi ir trečią kartą pavyko išvysti didįjį baublį ties ta bala prie pat kelio. Vietiniai žmonės taip pat matė šį paukštį, todėl galima sakyti, kad jam čia gyventi yra tinkamos sąlygos. Žiemos juk šiltėja.

– Ar kreipėtės į gamtininkus?

– Skambinau gamtininkui Andrėjui Gaidamavičiui. Jis patvirtino, kad tai didysis baublys, ir pasiūlė apie tai pranešti ornitologams. Šią informaciją perdaviau ornitologui Mariui Karlonui. Dėl šio paukščio kreipiausi ir į Obelių seniūnę Jūratę Šinkūnienę, klausiau, ką daryti. Taip pat skambinau Rokiškio gamtosaugininkei Irinai Andriuškevičienei.

– Kokią problemą iškėlėte?

– Pastebėjau, kad kartais žmonės dideliu greičius važiuoja nuo Obelių Pakriaunių link arba atvirkščiai, mano, kad yra vieni kelyje. Reto didžiojo baublio radimvietė – prie pat kelio, todėl tą atkarpą būtina paženklinti, kad vairuotojai būtų įspėti apie pavojų susidurti su gyvūnu. Ten reikia važiuoti atsakingiau.

Taigi ties Galažeriais bei keliu Rudžionių link, kur ties posūkiu teka mažas upelis, iš abiejų pusių auga krūmai. Toje vietovėje dar lapkričio mėnesį pastebėjau automobilio pamuštą stirnaitę tabaluojančia priekine koja. Žvėrelis, pamatęs žmones ar automobilį bandė šokti į kelią, todėl teko skambinti medžiotojų draugijai. Ji apie šį atvejį jau žinojo, bet žvėries gelbėjimo ėmėsi ne iš karto… Taigi kiti žmonės, važiuojantys be proto greitai, ne tik patį gyvūną galėjo vėl numušti, bet ir patys papulti į keblią situaciją.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“