Žmona prigalvojo
„Šalta, bitės beveik nebekiša snapų į lauką“, – sako P. Bertašius ir vis dėlto atsargiai primena neiti labai arti avilių – nors oras apniukęs, bet prie landų būriuojasi bitelės. Jos įsikūrusios išskirtiniuose, paties šeimininko sumeistrautuose ir išpuoštuose aviliuose, kurių priekyje – prašmatnus prieangis su kolonomis, skardintu stogeliu, vėjalentėmis. Virš landų pritvirtintos stilizuotos, koriukais išpieštos durelės. „Žmona prigalvojo, kad reikia „gonkelius“ padaryti“, – apie sumanymą pasakoja vyras ir priduria, kad nieko keisto ir sudėtingo nebuvo, lengva sukonstruoti, nes jam paklūsta medžio darbai. Visi aviliai paties daryti, tik vienas pirktinis, atiduotas su visomis bitėmis. Prašmatnieji bičių nameliai čia stovi jau trečius metus. O bičių laikymo pradžia buvusi paprasta – laikė P. Bertašiaus brolis, paragino ir jį, perdavė pagautą spiečių. „Tada ėjo daugyn“, – nedaugžodžiavo šeimininkas.
Ištvermingi vėjo malūnai
Vėjuotu oru gėlyne smagiai sukasi nagingo šeimininko sukonstruotas masyvus, spalvingas vėjo malūnas, kurį „prižiūri“ aukštai įsitaisęs kipšiukas. „Pora malūnų išvažiavo į Žemaitiją, vienas buvo „Sartakampyje“ (kaimo turizmo sodyba – aut. past.), bet supuvo, sulūžo. Juos reikia prižiūrėti, nes stiprus vėjas nudaužo sparnus, kartais net švilpia nuo vėtrų“, – pasakoja meistras ir atskleidžia paslaptį: pagaminus malūną be guolių, jį vėjas ne taip smarkiai įsuka, todėl jis atsparesnis, ilgiau ištveria. Būtent tokie vėjo malūnai ir puošia Bertašių sodybą.
