Senovėje pempę žmonės mėgo dėl jos budrumo. Vasaros naktigonėse, jei paryčiais prie arklių sėlindavo vilkas ar arkliavagis, pempės tuoj perspėdavo, – pradėdavo skardžiai rėkauti. Jos vieningos ir narsios, varną ar lingę, besitaikančią prie lizduose sudėtų kiaušinių, puola visu būriu.
Pempės dieną spėdavo apie laukiamus metus: jeigu tądien oras geras, metai bus palankūs karvėms ir jaučiams. Patarlė sako, kad nuo Pempės dienos „lydeka nerštan, o gervė – raistan“. Su pempėmis susiję įvairūs prietarai. Sakydavo, jei pempės žemai skraido, bus lietaus; jei Pempės dieną giedra, bus pieningi metai; jei pempė laksto klykdama apie namus, tie namai sudegs arba juose kas nors mirs; jei pempės kiaušinį atneša į namus, tie namai sudegs.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
