blank
Stipriai nugenėjus suaugusius vaismedžius, ant skeletinių šakų atsiras jaunų derančių šakų. V. Bičiūnaitės nuotr.

Sodą reikia auginti ir prižiūrėti, tik tada jis duos tinkamą derlių. Sodininkai savamoksliai įsitikinę, kad geriausia vaismedžius genėti žiemą arba anksti pavasarį, kol nepabudę medžių pumpurai ir neprasidėjęs augimas. Ar tikrai?

Kokio norime rezultato?

Obelis galima genėti ir formuoti įvairiu metų laiku. Tačiau svarbiausi yra trys genėjimo ir formavimo laikotarpiai. Pirmasis – vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai, t. y. žiemą ir pavasarį iki obelų žydėjimo pabaigos. Antrasis – intensyvaus obelų augimo metu vasaros pradžioje ir viduryje. Trečiasis – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, t. y. 3–4 savaitės iki obuolių skynimo, tai vadinamasis vasaros genėjimas. Genėti reikėtų kasmet išpjaunant tiek šakų, kiek medis jų naujų pernai išaugino, arba ne daugiau kaip 1/3 vainiko. Nepatartina genėti, kai medžiai yra šlapi.

Genėjimo metu oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 10 laipsnių šalčio. Žiemą genimos ištvermingesnių veislių obelys. Tokiu metų laiku nereikėtų vaismedžio liemenyje padaryti labai didelių žaizdų. Vertingesnių ar mažiau ištvermingų veislių vaismedžius geriau genėti kovo – balandžio mėnesiais. Galima genėti ir sulapojusias bei žydinčias obelis, tačiau šį darbą reikėtų baigti ne vėliau kaip savaitę po obelų žydėjimo, kad nepakenktume vaisiams.

Vaismedžiai labai skirtingai reaguoja į genėjimo laiką. Ramybės metu nugenėti vaismedžiai augina daugiau ir ilgesnių ūglių, todėl tuo metu genimos lėčiau augančių veislių ar skurstančios obelys. Augesnes arba per vešliai augančias obelis geriau formuoti vegetacijos metu, kai jos sulapoja arba net sužydi. Tuo metu nugenėti vaismedžiai mažiau auga, lengviau išlaikoma pusiausvyrą tarp jų augimo ir derėjimo, suformuojami norimos apimties vainikai, daugiau šviesos patenka į jų vidų. Prasidėjus vegetacijai, vengiama genėti per menkai augančius vaismedžius.

Pagrindinės genėjimo taisyklės

Negenėti jauni vaismedžiai užaugina gražius vaisius tik per pirmąjį derlių. Po to dažnai susidaro tankūs vainikai, šakos ištįsta į viršų, dažnai iš liemens auga smailiu kampu ir vėliau atplyšta, susmulkėja vaisiai, jie labiau pažeidžiami ligų ir kenkėjų.
Kaip bebūtų, niekas jums nepasakys konkrečios sodo genėjimo formulės, nes nėra dviejų vienodų medžių. Tačiau yra pagrindinės genėjimo taisyklės.

Pirmoji – jaunus vaismedžius patartina genėti kuo mažiau. Nukarpykite smailiu kampu augančius vertikalius ūglius ir jaunas šakas. Nugenėtas šakas galima išlenkti į šonus ir pririšti virvute prie apatinių šakų, liemens, į žemę įkaltų kuolų. Jos silpniau auga, anksčiau pradeda derėti.

Antroji – kuo gausiau medeliai dera, tuo daugiau juos būtina genėti. Nereikia sielotis dėl nupjautų šakų su žiediniais pumpurais ar žiedais. Specialistai sako, kad pasiruošęs derėti vaismedis užmezga tik 4–6 proc. žiedų. Jei pumpurai ar žiedai praretinami, vaisių gali užmegzti daugiau, jie užaugs stambesni. Štai kodėl genėjimas ne mažina derlių, bet jį didina.

Dar patartina nevengti stipriau pagenėti suaugusių vaismedžių, kurių augimą stabdo derlius. Taip atnaujinsite derančias šakas, o ant jaunų šakelių užaugs tokie pat stambūs, gražūs vaisiai kaip ir ant jaunų vaismedžių.
Jei norite sulaukti gražiai nusispalvinusių vaisių, vasaros antroje pusėje ūglius reikėtų praretinti.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: