V. Bičiūnaitės nuotr.

Kokius skaičius turėtų įsidėmėti sodininkai?

  • Vaismedžiai paprastai genimi rudenį, sustojus vegetacijai, tačiau tai padaryti galima ir sausio mėnesį, jei oro temperatūra yra iki 5 laipsnių šalčio.
  • Retinant obelų ir kriaušių šakas, reikia pašalinti visas į vainiko vidų suaugusias, nesveikas, besitrinančias šakas. Vainiko viduje augančios derančios šakutės paliekamos. Žaizdas būtina užtepti sodo tepalu arba medžio anglies derva.
  • Serbentai ir agrastai gerai dera 5–7 metus. Juos būtina prižiūrėti kasmet ir išgenėti seniausius stiebus. Genėti reikėtų paliekant iki 12–14 įvairaus amžiaus stiebų, jaunus ūglius patrumpinti paliekant 1/3 jų ilgio.

Kam kenkia saulė ir sniegas?

Sausio mėnesį dar nevėlu apdengti spygliuočius, kurie jautrūs pavasarinės saulės spinduliams. Dažniausiai nuo saulės „apdega“ baltosios eglutės, įvairūs kadagiai, taip pat visų veislių neseniai sodinti spygliuočiai, nes jie dar neturi ilgų, žemės įšalą peraugusių šaknų.

Kodėl spygliuočiai apdega? Kai ankstyva saulė pradeda šildyti, jiems trūksta vandens, tačiau jo negali paimti iš kol kas įšalusios žemės, todėl spygliukai paruduoja ir krinta.

Apdengti augalus rekomenduojama bent iš pietinės pusės aprišus šviesia medžiaga arba eglišakėmis. Pažeme augančius spygliuočius galima apkasti sniegu.

Jei gausiai pasnigo, patariama nuo spygliuočių medžių, krūmų ir tujų gyvatvorių nupurtyti sniegą, nes jis išlaužo, išlanksto šakas.

Kada daržininkams sveika pamosuoti sniego kastuvu?

Pamosuoti sniego kastuvu sveika ne tik norint pramankštinti raumenis ir nugramdyti takelį. Jei gausiai pasnigo, nepatingėkite į šiltnamius prinešti sniego. Žiemą uždarytame šiltnamyje dirva smarkiai išdžiūsta – sukietėja, tampa nepralaidi nei vandeniui, nei orui. Tokia žemė pavasarį netinka švelniai jaunai augmenijai. Net laistymas vandeniu ir supurenimas prieš sodinimą ne iki galo gelbėja padėtį, nes sėklos tokioje dirvoje blogai sudygsta, daigai prastai prigyja, auga menki.

Pagerinti perdžiūvusią ir sukietėjusią per žiemą dirvą neįmanoma, nebent atvežtumėte naujų žemių. Bet juk beprasmiška kiekvienais metais atnaujinti dirvą! Tada ir gelbėja sniegas. Užklojus dirvą sniegu, ji ir toliau šals, bet ne taip smarkiai, nes žemė nedžius, išliks jos natūrali struktūra.

Taigi paprasčiausias būsimų augalų „laistymo“  būdas – ant dirvos pridėti sniego arba ledo. Tačiau kai kurie daržininkai pasikliauna gamta ir tyčia palieka atidengtus šiltnamių stogus ar pravirus stoglangius, kad į vidų prisnigtų, pripustytų. Kokį būdą bepasirinktumėte, lai sniegas tirpsta pavasario saulutei pašildžius.

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie