Virginijus ir Jurgita Stumbriai su dukromis Aiste (kairėje) ir Laura (dešinėje). Stumbrių ir Rokiškio ūkininkų sąjungos archyvo nuotr.

Gelbėjo jaunystė ir entuziazmas

Prisimindami pradžią V. ir J. Stumbriai prisipažįsta, kad tas ūkininkavimas dabar patiems kelia šypseną. „Ūkį pradėjome nuo nulio. Pirkome pirmą gyvulį, pirmus hektarus, tik vėliau savo dalį mums perrašė tėvai. Buvome jauni, pilni entuziazmo. Melžiamas karves laikėme čia, prie gyvenamojo namo esančiame tvarte. Daugiausiai jame tilpo 15 gyvulių. Vargome melždami rankomis. Kai nutarėme plėstis, gyvulius perkėlėme į buvusią kolūkio fermą. Pirmąjį dešimtmetį ūkininkavome silpniau, daugiausiai laikėme iki 40 galvijų“, – pasakojo Virginijus. Jis puikiai gali palyginti, kiek rankų darbo pareikalaudavo darbai ūkyje tuo metu ir kiek dabar. Prieš 15–20 metų rankiniu būdu teko kirsti krūmų atžalynus, mat buvo nemažai neprižiūrėtų žemių, baisokai atrodė ir dagilių pilnos pievos. Dabar krūmai šalinami mechanizuotai, nuosavos žemės plotai išaugo iki 310 ha, dar apie 100 ha nuomojasi.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

sostinė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie