Priešai – piktžolės, draugas – humusas
Ruošiantis auginti remontantines avietes, labai svarbu gerai suarti joms skirtą dirvą. Ji turi būti humusinga. Vėliau tarplysviuose augančios žolės nebūtina sąžiningai nupjauti, tačiau bent 40 cm atstumu nuo krūmo nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens negali būti nė vienos piktžolės, mat jos maisto medžiagas pirmos pasiima iš dirvos ir avietėms tenka badauti.
Kaip sodinti?
Tinkamos avietės išauga tik iš vegetatyviškai padaugintų daigų. Jeigu daigai išaugę iš sėklos, tai nieko gero – prisirpusios uogos trupės, bus kartoko skonio. Taip galime apsigauti daigus raudami iš seno avietyno. Juos galima sodinti išėjus pašalui, šiuo metu tai daryti jau per vėlu, teks laukti rudens. Daigas turi būti pieštuko storio. Jei sausa, teks laistyti.
Kaip perkant atskirti seną daigą nuo jauno ir stipraus? A. Amšiejaus teigimu, seną daigą rodo ne šaknies ilgumas, o apipuvęs kaklelis. Jaunų daigų ilgas šaknis kai kurie daigų augintojai apkarpo, kad jos būtų kompaktiškesnės. Sodinant į dirvą, daigas ne įstatomas, o guldomas į duobę. Svarbu žemėmis stiebelį užberti iki tos vietos, iki kurios jis prieš tai augo. Pasodintas stiebas nukerpamas iki pat žemės. 1 kv. m turi būti 10–15 stiebų.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
kaip kovoti su rūdžių