blank
Medelyno vadovas Ričardas Mieliauskas (kairėje) ir Vyriausiasis miškininkas Justas Vojega. V. Bičiūnaitės nuotr.

Sėklos renkamos ne bet kaip

Rokiškio regioniniame padalinyje keletą mėnesių per metus vyksta prašalaičiui nematomi darbai. Gruodžio–kovo mėnesiais renkami eglės ir pušies, o spalio mėnesį – juodalksnio kankorėžiai. Sėklinės ąžuolų gilės renkamos spalio–lapkričio mėnesiais, beržų  sėklos – per liepą ir rugpjūtį, liepų sėklos – per spalį–gruodį.

Sėklos ir kankorėžiai surenkami rankomis ir ne bet kur, o sėklinėse plantacijose, sėkliniuose medynuose, genetiniuose draustiniuose ir nuo pavienių pliusinių (atrinktų) medžių. Pastarieji auga miške. Tarkime, Rokiškio girininkijoje yra pušies genetinis draustinis, jame veši dideli medžiai, šimtą ir daugiau metų skaičiuojančios pušys.

Kodėl pušims nupjaunamos viršūnės, o juodalksniai primena obelis?

„Kankorėžius renkame nupjovę medį arba skiname juos tiesiog nuo augančio medžio – taip daroma medelyne esančioje pušies, eglės ar juodalksnio sėklinėje plantacijoje“, – sako Rokiškio regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Justas Vojega. Tik ąžuolo giles tenka sugraibyti nuo žemės.  Sėklinėse plantacijose, jei prireikia, naudojami bokšteliai.

Kartu su J. Vojega ir medelyno vadovu Ričardu Mieliausku privažiuojame prie 5 ha aptvaro, kuriame vienodais atstumais viena nuo kitos auga nedidukės eglutės. Tai paprastosios eglės sėklinė plantacija, įsteigta neseniai, tik 2018 m. „Kaip žmogus, taip ir kiekvienas sėklinis medelis turi pasą – prie kamieno pritvirtintą juostelę su kodu. Jeigu nudžiūsta, galima atsodinti tik tuo pačiu klonu. Bendras klimato šilimas labai atsiliepia miškams. Žiūrint į šitą plantaciją, matosi daug neprigijusių. Apskritai medynai masiškai džiūsta. Praėjusių metų sausra juos taip nualino, kad dabar net nebeatsigauna“, – R. Mieliauskas rodo nurudavusią eglutę. Čia žaliuojančioms keturmetėms eglutėms dar toli iki sėklinių medžių.

Užsukame ir į paprastosios pušies sėklinę plantaciją, įsteigtą 2012 m. Jos plotas 5,3 ha. Dešimtmetės pušys šįmet buvo formuojamos, kad augtų platyn, didėtų vainikas, todėl dabar stovi nupjautomis viršūnėmis. „Šįmet iš šitos plantacijos surinkta 460 kg kankorėžių“, – džiaugiasi J. Vojega ir palyginimui tarsteli, jog iš pušies genetinio draustinio Rokiškio girininkijoje surinko tik 25 kg.

Keisčiausiai atrodo juodalksnio sėklinė plantacija. Kad būtų lengviau surinkti sėklas, medžių vainikai formuojami taip, jog primena obelis.

Pasisėję „vaikai“ sodinukams netinka

Miškininkams gerai žinomais keliukais leidžiamės į mišką, į kitą eglių sėklinę plantaciją. Jai apie 60 metų. Samanų paklotėje žaliuoja iš subrendusių medžių sėklų savaime pasisėjusios ir ūgtelėjusios eglaitės. Vyrai aiškina, jog čia joms tinkamas dirvožemis, pakanka šviesos, todėl atrodo tokios gražios. Jas būtų galima sodinti, bet yra teorija, kad didžiosios eglės (motininiai medžiai) galėjo apsidulkinti nuo kitų, nesėklinių medžių, todėl sėjinukai neveisliniai.

Visos sėklinės plantacijos išauginamos iš geriausių medžių. Sėklas spėja rinkti trys nuolatiniai medelyno darbuotojai.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

blank
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments