Lapų grėbimas: už ir prieš
Kai palengva leidžiasi žemėn geltoni, raudoni medžių lapai, gėrimės tokiu vaizdu. Tačiau žinome, jog tas grožis trumpalaikis. Romantika baigiasi, kai į rankas tenka imti grėblį. Dauguma žmonių kruopščiai pašalina nukritusius lapus iš savo aplinkos, sodo. Ne vien todėl, kad nepakenčia netvarkos, bet ir todėl, kad bijo kaimynų neigiamos reakcijos.
Visgi yra keletas kitų priežasčių, kodėl neturėtumėte grėbti lapų.
- Jie sumažina vandens išgaravimą iš dirvožemio ir neleidžia jam išdžiūti.
- Pūdami puikiai tręšia dirvą, yra vertinga organinė medžiaga. Jei atokiame gėlyne žemė labai nualinta, keletą metų iš jo neišgrėbkite lapų ir ji taps derlingesnė.
- Tarsi mulčas apsaugo krūmus, šaknis, svogūnėlius ir sėklas nuo šalčio, todėl pavasarį dirva greičiau įšyla ir daugelis augalų gali pradėti dygti anksčiau.
- Lapai yra daugelio bestuburių, lervų, moliuskų buveinė, kurie, prasidėjus šalnoms, yra paukščių maistas.
Bet yra vietų, kur lapų tikrai nereikėtų palikti, nes:
- Pagreitina vejos pageltimą ir puvimą.
- Būdami ant šaligatvių, takų per lietų jie sukuria slidų kelią.
- Jie teršia tvenkinius ir atima deguonį, kurio reikia žuvims išgyventi.
- Kenkėjų užkrėsti lapai (kaip ir išsausėjusios vaisių mumijos ant vaismedžių šakų) turi būti pašalinti, nes jie gali lengvai užkrėsti pievą, kitus augalus.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“