blank
Wikipedia nuotr.

Įsipareigoja trejiems metams

Bebraviečių ardymui grioviuose 2022 m. gautos 6 paraiškos (po 3 bebravietes). Taigi iš viso bus ardoma 18 bebraviečių. Šįmet šiems darbams iš Rokiškio rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos skirta 5 tūkst. eurų. Maksimali suma vienos bebravietės ardymui – 300 eurų. „Bebraviečių ardymo darbai vyksta įvairiai, nelygu bebravietės dydis, vieta ir pareiškėjo turima technika. Prevencijos priemonės turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos. Pareiškėjai įsipareigoja išvalytą melioracijos griovio ruožą prižiūrėti trejus metus“, – informavo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė.

Pasak jos, neįmanoma išskirti vienos probleminės seniūnijos. Jei tik pilna „statybinės medžiagos“, bebrai įsikuria ir darbuojasi, plečia savo valdas. Užtvankos nekyla ten, kur rekonstruoti melioracijos grioviai, arti nėra miškų ar krūmynų. Kaip gerą pavyzdį J. Jasiūnienė paminėjo Pandėlio seniūniją, kurioje žemės labiau dirbamos.

Primename, kad bebraviečių ardymo darbams skiriama dalis savivaldybės lėšų, surinktų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.

Užtvankas ardo rankomis, pagaili gyvūnų

Tačiau žemės laisvai nepasirinksi. Yra plotų, kuriuose melioracijos griovių – ne vienas, be to, jie  ribojasi su miškais. Kitaip sakant, geografinė padėtis nepavydėtina. Tokių plotų šeimininkai nuolat priversti kovoti  su uoliais „statybininkais“, o ta kova ilga ir reikalaujanti kantrybės.

Juodupės seniūnijos gyventoja Rita Liaudanskienė sutinka – tenka nuolat kariauti su gyvūnais. Jos atveju tai lemia vietovė. Paramą bebraviečių ardymui jau anksčiau buvo gavusi, gavo ir dabar. Liaudanskų nuosava žemė ribojasi su valstybiniu mišku. Jai su vyru priklauso tik vienas melioracijos griovio šlaitas. Kitas apaugęs drebulėmis, gluosniais. Bebrai neliečia stambesnių medžių, bet jaunesnius išguldo. Jei gyvūnai kaip reikiant užtvenktų griovį, vanduo apsemtų žemes. Dėl to Ritos vyras rankomis nuolat praardo užtvankas ir neleidžia bebrams įsisiautėti. „Mes neužleidžiame, kad nereikėtų samdyti traktorių. Paraiškoje taip ir nurodėme – darbus vykdome rankiniu būdu. Tokie nuolatiniai ardymai pasiteisina – nereikia samdytis technikos arba maudytis griovyje pjaustant užtvanką gabalais. Medžiotojų nesikvietėme, nenaikiname žvėrių. Jei jiems nusibos, kad pastoviai ardome, išsikraustys tolyn“, – samprotauja ūkininkė.

Išsamiau skaitykite šiandienos „Gimtajame…“

blueyellow1
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments