15min nuotr.

Sėkite daržoves ir gėles daigams

Kovas yra labai tinkamas mėnuo daigams sėti šias daržoves: pomidorus, porus, baklažanus, paprikas, salierus, svogūnus, žiedinius kopūstus. Ankstyvajam derliui šiltnamyje nepamirškite pasisėti ridikėlių, špinatų ar krapų.

Gėlių mėgėjai turėtų suskubti sėti petunijas, verbenas, raktažoles, kininius gvazdikus, raudonžiedžius šalavijus, celiozijas, leukonijas.

Sėjant labai svarbus gylis. Būtina atsižvelgti į ant pakelio nurodytą informaciją, nes per giliai pasėtos sėklos gali ilgiau dygti arba visai nedygti. Pasėjus per sekliai, daigai pradės stypti, augalai bus silpni. Smulkias sėklas, pavyzdžiui, ropių, morkų,  rekomenduojama įterpti į 1–2 cm; vidutines (burokėlių, agurkų) – į 2–3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) – į 3–5 cm gylį.

Sėkloms sėti rinkitės durpines, kokosų plaušų tabletes ar durpių substratus, nes jie turi būtiniausius mikroelementus sėkloms sudygti. Jei sėsite substrate, žinokite, kad sėkloms geriausiai tinka smulki (0–20 mm) durpių frakcija.

Išpikuoti augalus geriausia į komposto mišiniu ar gruntu pripildytus vazonėlius, nes šiose terpėse yra daugiau humusinių rūgščių, ilgiau išlaikančių dirvos trąšumą. Be to, kompostas, kitaip nei durpių substratas, geriau išlaiko drėgmę, nesušoka į gumulą.

Rekomenduojama įmaišyti vermikulito, agroperlito, zeovito ar drėgmę palaikančių granulių, taip pat natūralių trąšų: biohumuso ar arklių mėšlo komposto. Taip pagerinsite dirvą.

Kambarinės gėlės laukia permainų

  • Kambarinių gėlių šeimininkai jau gali pradėti aktyviai jas laistyti ir tręšti, nes kovas yra palankus laikas jas persodinti ar bent pakeisti viršutinį žemių sluoksnį. •Persodinant augalą reikėtų parinkti 2–3 cm didesnio skersmens vazoną, o dieną prieš persodinimą augalą gausiai palaistyti. Persodinti augalai pradedami tręšti bent po mėnesio, kai gerai prigyja.
  • Žydinčių augalų nevarginkite – juos persodinkite nužydėjusius.
  • Pradedami gausiau laistyti ir kaktusai, ypač tie, kurie krauna žiedus. Anksti žydinčios rūšys į kitus indus perkeliamos po žydėjimo. Nupurkštus ir nuplautus kaktusus, kol nudžius, laikykite saulės neapšviestoje vietoje.
  • Sausio ir vasario mėnesiais peržydėję meileniai dabar leidžia lapus. Laikykite juos šviesioje vietoje ir įprastoje temperatūroje, reguliariai laistykite ir tręškite, nes jiems prasideda lapų augimo periodas, kuris labai svarbus kitam žydėjimui.

Kad anksti žydėtų ir derėtų

  • Jei turite per žiemą išlaikytų arba ką tik parduotuvėje nusipirktų svogūninių gėlių, kovo pradžioje suskubkite sodinti. Pavyzdžiui, į vazonus susodintos ir uždarame balkone laikomos lelijos žiedus sukraus gegužės ir birželio mėnesiais. Peržydėjusias, neardydami šaknynų, vasarą perkelsite į gėlyną.
  • Iš žiemojimo vietos atsargiai išneškite didžialapes hortenzijas. Svarbu nenulaužti šakelių viršūnėse esančių pumpurų, nes tai yra būsimieji žiedynai.
  • Kovą į vazonėlius reikia sodinti kanų šakniastiebius. Prieš sodinimą juos nuvalykite, pašalinkite senas ir negyvas dalis. Kol sudygs, šakniastiebiai laikomi 12–15 laipsnių šilumoje.
  • Kovo pabaigoje pradėkite daiginti ankstyvąsias bulves, taip pagreitinsite jų augimą. Bulvės daiginamos dėžutėse išdedant taip, kad kiekviena jų gautų šviesos. Laikymo temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei +20 °C. Atsižvelgiant į veislę ir temperatūrą, dygimo trukmė yra 3−6 savaitės. Bulvės į dirvą sodinamos, kai daigeliai paauga iki 1−2 cm, o dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei +6 °C.

Ką genėti?

  • Kovą galite pradėti pagrindinį vaismedžių genėjimą, kol nepabudę medžių pumpurai ir neprasidėjęs augimas. Nevenkite stipriau pagenėti, taip atnaujinsite vaismedžio vainiką. O kovo antroji pusė – jau tinkamas laikas pradėti pavasarinį vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimą.
  • Pavasarį negenėkite spygliuočių. Šį darbą atidėkite vasarai, nes tada mažiau varvės sakai ir lengviau užgis žaizdos. Nereikėtų genėti anksti žydinčių ir sultis tekinančių augalų: klevų, beržų, vynmedžių ir kt. Nerekomenduojama dailinti ir jų dekoratyvinių atmainų, taip pat medlievų, sumedėjusių bijūnų, visų rūšių šermukšnių ir putinų.
  • Šalinkite sutankėjusių alyvų atžalas, tik netrumpinkite jų šakų viršūnių, nes ten susiformuoja žiedpumpuriai.

Gėlynuose

  • Žiemines dangas nuo augalų nuimkite per keletą kartų, nes dar gali pasitaikyti atšalimų.
  • Apžiūrėkite visžales daugiametes gėles. Iškarpykite jų apdžiūvusius, parudavusius lapus, nes vėliau pradės dygti jauni lapai ir tai padaryti bus sunku.
  • Nukarpykite rudenį paliktus dekoratyvinių lapus, suformuokite vaistinių šalavijų, levandų ir kitus puskrūmius.
  • Patikrinkite, ar rudenį supilto mulčo sluoksnis netrukdys prasikalti daigams.

Sode

  • Balinkite vaismedžius ir storesnes šakas.
  • Skiepykite vaismedžius. Ankstyvas skiepijimas leidžia įskiepiams gerai sutvirtėti ir pasiruošti kitai žiemai.
  • Retinkite avietes – viename kere palikite 3–5 stiebus. Sutvarkykite rudenį neretintus agrastus ir serbentus – nedideliuose serbentų krūmuose turi likti apie 15 įvairaus amžiaus stiebų, dideliuose – apie 25.
  • Kelkite inkilus giesmininkams. Inkilus kabinkite taip, kad jie šiek tiek būtų pasvirę į priekį, tada lyjant nesudrėks vidus. Landa turi būti atgręžta į rytus ar pietryčius. Išvalykite ir sutaisykite senus sparnuočių namus.

Braškyne

  • Jei kovo pabaiga gana sausa, išgrėbkite visus senus, parudavusius braškių lapus ir juos sudeginkite, kad neliktų ligų sukėlėjų ir kenkėjų kiaušinėlių. Supurenkite ir tarpueilius, pamulčiuokite.

Šiltnamyje

  • Sutvarkykite karkasą, orlaides, paviršių, jei reikia, ištiesti naują polietileno plėvelę.
  • Tai atlikus, itin svarbu pasiruošti gruntą – jį dezinfekuoti ar pakeisti kitu. Geriausia per kastuvo gylį nukasti seną gruntą ir atvežti naujo, tada papildyti dirvos papildais (keramzitu, perlitu, ceolitu), drėgmę palaikančiomis granulėmis. Jeigu praėjusio sezono metu kamavo kurmiai ir kurkliai, teks patiesti apsauginį tinklą. Jei norite sutaupyti, gruntą pakeiskite tik auginimo lizduose.
  • Lengviausia sezonui paruošti nudengtus plėvelinius šiltnamius – jų rėmus ir lankus nuplaukite muiluotu vandeniu. Jei plėvelė pasiliko nuo pernai, nuplaukite iš vidaus sienas.
  • Valydami polikarbonatinį šiltnamį, naudokite kuo natūralesnes priemones, geriausia ūkinį muilą.
  • Žemę dezinfekuokite perliedami ją verdančiu vandeniu, į kurį įdėta šiek tiek kalio permanganato. Įterpkite trąšų ir sukaskite. Pabarstykite medžio pelenų, kad neaugtų samanos.
  • Jei šiltnamį dezinfekuojate sieros dūmadėže, atminkite, kad tai gali sugadinti dažytus paviršius ir sukelti metalinių daiktų koroziją (ypač drėgnose patalpose), todėl prieš apdorodami patepkite juos tepalu, aliejumi, nulakuokite, apvyniokite laikraščiais arba padenkite rūgščių poveikiui atsparia danga.

Rūsyje

  • Kas savaitę reikia peržiūrėti rūsyje laikomus augalus. Jeigu pasirodo daigai, tokius augalus reikia sodinti į vazonus ir paauginti, kol bus galima persodinti į lauką.
  • Jurginai dar nejudinami, nebent pūva arba sudžiūvę. Jeigu norite anksti pražydinti, tada sodinkite juos į 1–1,5 l talpos vazonus ir laikykite kambaryje. Pasirodžius daigams, laikykite šviesoje, panašiai 15 laipsnių temperatūroje. Šviesi vieta reikalinga tam, kad stiebai neištįstų. Jurginai greitai auga, todėl, pasodinti kovo mėnesį, jau gegužę kraus žiedus ir žydės visą vasarą. Jeigu auginsite lauke, saugokite nuo šalnų.

Gamtos atgimimas prasideda parlėkus paukščiams

  • Kovo 4-oji – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena, Varnėnų diena.
  • Kovo 10-oji – 40-ies paukščių diena. Nuo senovės tądien švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad daugmaž tiek rūšių sparnuočių išskrenda žiemoti svetur, o pavasarį sugrįžta. Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos dar laikysis 40 dienų. Tikėta, jog tądien kur nors toliau iš namų išvažiavęs, užsitrauksi nesutarimų su namiškiais ir kaimynais.
  • Kovo 19-oji – Šv. Juozapo ir Pempės diena. Pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, supurenti žemę.
  • Kovo 25-oji – Gandro diena (blovieščiai). Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai. Sakydavo, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams: jei pamatai skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis; jei tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Dar vienas su švente susijęs keistas paprotys – tikėjimas, kad tądien gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. Jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi.

Parengė Vilma Bičiūnaitė

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie