– Kaip per tokius karščius elgiasi gyvūnai?
– Kaip ir žmonės, gyvūnai visaip gelbėjasi nuo užklupusių karštų orų. Stambiuosius – stirnas, elnius, briedžius, šernus – gelbsti miško ūksmė, kur temperatūra kur kas žemesnė. Žolėdžiai žinduoliai, kaip ir plėšrūnai, maitintis patraukia temstant ar jau sutemus, o dieną slepiasi po medžių lajomis. Šernai mėgsta voliotis miško balose, o briedžiai neretai ištisas valandas prastovi seklesniuose ežero ar pelkės nendrynuose. Smulkieji peliniai graužikai – žebenkštys, šeškai, kiaunės ar urvuose jauniklius vedančios lapės, usūriniai šunys, barsukai – slepiasi urvuose ir olose.
– Kaip žmonės gali padėti paukščiams atsivėsinti?
– Paukščiai irgi aktyvūs švintant ir temstant, dieną daugelis jų slepiasi medžių lajų tankmėje. Jie neturi prakaito liaukų, todėl per karščius dažnai matomi išsižioję, plunksnas priglaudžia, o sparnus kiek praskečia. Kai kritulių mažai – prie namų verta įrengti girdyklas sparnuočiams – negilius baseinėlius su vandeniu. Paukščiai mėgsta tokias vietas, kur ne tik atsigeria, bet ir turškiasi taip atsivėsindami. Tik reikia nepamiršti, kad tokiose vietose juos lengviau nutveria plėšrūnai, ypač lauke be priežiūros vaikštinėjančios naminės katės. Todėl paukščių girdyklas geriau įrengti atvirose vietose – toliau nuo krūmų ir pastatų.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
