Gimtasis Rokiškis Žemė Javapjūtės kaina: imlesnį kviečių auginimą nurungs parankesnės avižos?

Javapjūtės kaina: imlesnį kviečių auginimą nurungs parankesnės avižos?

Artėja javapjūtė. Ankstesniais metais liepos pradžioje žemdirbiai jau užsimindavo, kokio derliaus tikisi, kokios numatomos grūdų kainos. Tačiau šįmet situacija Ukrainoje ir toliau brangstantys degalai bei kuras jaukia javų augintojų norą bent kiek prognozuoti būsimo derliaus pajamas ir išlaidas. Aišku tik viena – tenka ir ateityje dar labiau teks mažinti žemės įdirbimo, augalų priežiūros sąnaudas, kitaip, kaip sakė vienas pašnekovų, „pažiūrėkim, kur einam“. O galbūt išeitimi gali tapti iki šiol mažiau populiarių, bet paprasčiau prižiūrimų grūdinių kultūrų auginimas?

308
0

Žemdirbiams pateikėme tokius klausimus:

  1. Kaip vertinate išankstinius grūdų supirkimo sandorius? Ar su grūdų supirkėjais sudarėte išankstines sutartis?
  2. Eilę metų stebima tokia situacija: derliaus nuėmimo metu grūdai atpinga, kadangi rinkoje tuo metu padidėja jų pasiūla, o sezono eigoje brangsta, todėl kai kurie ūkininkai linkę grūdus sandėliuoti ir laukti aukštesnių kainų. Šiuo metu situacija pasaulyje nėra stabili. Kokią matote šių metų derliaus sandėliavimo perspektyvą?
  3. Dėl grūdų savikainos. Kaip šįmet mažinote išlaidas? Kokias žemės dirbimo technologijas taikysite ateityje norėdami sumažinti savikainą? Galbūt imsitės kitokių taupymo būdų?
  4. Kokias nišines kultūras įterpiate į sėjomainą?

Abejoja, ar supirkimo kainoms didžiausią įtaką daro situacija Ukrainoje

Stasys Jasiūnas

Kamajų seniūnijos ūkininkas

  1. Nežinau… Pernai paskubėjau sudaryti sandėrį, tai nukentėjau, nes vėliau grūdai brango. Šiems metams išankstinių sutarčių nebesudarinėjau.
  2. Sunku pasakyti. Galbūt rinkoje pradės figūruoti Ukrainos grūdai? Jei matysis, kad Ukraina ir toliau negali nuiminėti derliaus (didelius plotus užima rusai, ten praktiškai neįmanoma nuimti derliaus), tai, galvoju, kainos turėtų kilti.
  3. Stebuklo nesumažinsi. Grūdinėms kultūros, kaip ir žmonėms, reikia pavalgyti. Jeigu jos negauna trąšų arba mikroelementų – savo maisto – tai vien iš oro ir saulės derlius neužaugs. O jei užaugs, tai klausimas – kiek?
  4. Auginame daugiametes žoles sėklai. Šįmet turime 120 ha avižų. Iš jų iškart išeina kruopos, valomąja išvalei – ir viskas.

Be išankstinių sutarčių ramiau miega

Jonas Venslovas

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas, Kamajų seniūnijos ūkininkas

  1. Niekada nesudarau išankstinių sutarčių, nes tada ramiau miegu. Nelabai jas vertinu.
  2. Pernai kinai supirko labai daug – net 50 proc. viso pasaulio grūdų. Gali būti, kad dabar jie tuos grūdus „išmes“ į rinką pardavimui, tik jau pigesnius.
  3. Neariminėje žemdirbystėje mažesnės darbo sąnaudos. Trąšos brangios, bet jei grūdai irgi bus brangūs, tai nebus baisu. Galvoji, derini, kaip augalus pigiau pamaitinti, pavyzdžiui, per lapus.
  4. Auginu pupas, kviečius, grikius. Sėju ridikų žemei gerinti. Neariminei žemdirbystei tiktų ir avižos. Vakar buvome Latvijoje pas ūkininką. Jis augina avižas ir džiaugiasi, kad ši kultūra tinka neariminei žemdirbystei.

Pratinasi prie naujų technologijų ir paskirsto riziką

Vaida Puskunigienė

Gerkonių ŽŪB direktorė

  1. Vertinu daugiau teigiamai, bet tik daliai planuojamo užauginti grūdų kiekio. Ankstesniais metais „išmėtydavome“ riziką kontraktuodami kainą po 30 proc.
    2. Šio sezono grūdų derliaus kainos iš anksto nefiksavome. Esant tokiai nestabiliai geopolitinei, ekonominei situacijai, nusprendėme laukti.
    2. Dėl reikalingų apyvartinių pinigų dalį derliaus parduosime pagal iš anksto sudarytus kontraktus javapjūtės metu.
    3. ŽŪB taiko minimalaus žemės dirbimo technologiją. Kai kuriems žemės plotams samdome tiesioginės sėjos paslaugą.
    4. Auginame tradicines kultūras, tačiau vis daugiau sėjame tarpinių pasėlių, kurie paliekami per žiemą, t. y. garstyčios, dobilai, vikiai, facelija, linai, grikiai, avižos, saulėgrąžos, šakniniai ridikai, judra (miksas).
blank
E. Beinaravičius

Avižas supirks ir Rokiškyje

Egidijus Beinaravičius

UAB „Galinta“ filialo Varėnoje vadovas

Kaip viena iš grūdų perdirbimo įmonių, UAB „Galinta parteriai“, žinoma, girdi grūdininkų problemas ir lūkesčius bei jaučia, kas dedasi rinkoje. Vaizdingai sakant, nuolat matuojate pulsą. Kokių galimybių dar neišnaudojo mūsų žemdirbiai ir ką jiems galite pasiūlyti?

UAB „Galinta ir partneriai“ iki šiol perdirbdavo tik grikius ir importuojamus ryžius su kitomis nišinėmis kultūromis. Esame vieni iš grikių perdirbimo lyderių Europoje. Labai atidžiai stebime situaciją Lietuvos kviečių ir kitų grūdinių kultūrų rinkoje. Ji yra globalių procesų atspindys ir neišvengiamai daro įtaką mūsų gaminamos produkcijos savikainai.

Nors šiuo metu stebima tam tikra grūdų kainų korekcija nuo pavasario piko, tačiau šįmet planuojame beveik dvigubai aukštesnes visų grūdų rūšių supirkimo kainas nei pernai. Jas lemia ypatingai pabrangusios trąšos, degalai, energija, darbo jėgos ir paslaugų kaštai.

Lietuva, garsėjanti kviečių eksportu, taip pat galėtų pretenduoti į lyderiaujančias pozicijas ne tik grūdų, bet jau pagamintų avižinių produktų eksporte. Atsižvelgdami į globalias tendencijas, Lietuvos grūdų rinkai skirsime dar daugiau dėmesio, tad mūsų įmonė žengia į naują globaliu ir Baltijos mastu augantį segmentą – avižinių produktų gamybą. Šiemet planuojame svariai padidinti avižų perdirbimo apimtis, todėl supirkinėsime avižas ne tik Varėnoje, bet ir Rokiškyje, kooperatyve „Gerkonių elevatorius“. Geros kokybės avižų nuolat trūksta, tad ūkininkams ši perspektyva turėtų būti labai patraukli. Stengsimės sudaryti kuo palankesnes sąlygas greitai ir kokybiškai priimti grūdus, kad ūkininkai efektyviai išnaudotų savo resursus nuimdami derlių.

Skatiname ūkininkus rinktis šią vertingą ir perspektyvią kultūrą, kuri, kaip ir grikiai, priskiriama „super-maisto“ kategorijai. Žemdirbiams  avižos yra parankios, nes mažiau pretenzingos auginimo sąlygoms nei kitos kultūros. Laikantis gana standartinių rekomendacijų, gali duoti gerą derlingumą iš hektaro prie gerokai mažesnių investicijų trąšoms bei kitiems priedams. Džiaugiamės, kad ūkininkai  vis dažniau renkasi šią kultūrą sėjomainai, nes vartotojų akimis ji  labai vertinga, todėl pagaminti produktai turi garantuotą paklausą.

Verta paminėti, kad didžiąją dalį išaugusios gamybos produktų skirsime eksportui į kitas šalis. Taip prisidėsime prie Lietuvos – kaip žemės ūkio produkcijos eksportuotojos – vardo garsinimo tarptautinėse rinkose.

Išsamesnius komentarus skaitykite antradienio “Gimtajame…”

naujieji
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
View all comments