Justinui ir Erikai Turkovams sumanymas auginti šinšilas kilo žiūrint televizijos laidą „Svajonių ūkis“. Joje šinšilų augintojai dalijosi savo patirtimi su pradedančiaisiais. „Dirbame įvairius darbus ir Lietuvoje, ir užsienyje. Vos spėjame suktis, o uždarbis kur kas mažesnis nei norėtųsi. Todėl ryžomės pradėti nuosavą verslą“, – pasakojo J. Turkovas. Anot šinšilų augintojo, imtis minėto verslo skatino palyginti nesudėtinga šių švelniakailių žvėrelių priežiūra: graužikai nereiklūs, šeriami kartą per parą, pašaras – specialūs kombinuotieji pašarai. Šinšilos retai serga, jų nepuola maras, todėl nereikia skiepyti. „Triušiukai gimsta pliki, ilgai auga guolyje, kurį patelė padaro iš šiaudų ir savo kailio plaukų, o šinšilos jaunikliai gimsta su kailiuku, atmerktomis akimis, iš karto bėgioja po narvelį, o antrą savaitę jau pradeda ryti pašarus. Mažyliais rūpinasi ne tik šinšilos patelės, bet ir patinėliai, šie sėdi prie vaikų, glaustosi prie jų“, – narvelyje bandydama pagauti vos paros šinšiliuką kalbėjo E. Turkovienė.
Daugiau ketvirtadienio GR
keturias pateles.
Nera lietuvisku tokiu zodziu,…pasakysiu rusiskai:
“Жывадёры” .
Nežinau kiek pinigai turi būti svarbūs, kad tokiu verslu reiktų užsiimti
Tikiuosi, greitai žlugs šis žiaurus ir aplinką teršiantis verslas.
Šaunuoliai