Arvydas Šarka: „Gavęs laišką su pasiūlymu pirkti žemę
Arvydas Šarka
bangenis

Žemės ūkio ir kaimo reikalams šis Seimas ir Vyriausybė skiria gerokai daugiau dėmesio nei ankstesnės valdžios. Natūralu, regima Valstiečių ir žaliųjų sąjungos įtaka. Vienas iš naujų veiklos akcentų – valdžios pasiryžimas šiemet užbaigti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą kaime. Daugiau nei du dešimtmečius trunkanti reforma turėtų padėti tašką visiems trukdžiams ir kliuviniams, kurie gadina sveikatą nuosavybės pretendentams, neleidžia ramiai dirbti ir planuoti savo gyvenimo.    Apie situaciją Rokiškio rajone – „Gimtojo…“ interviu su Arvydu ŠARKA (nuotr.), Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Rokiškio skyriaus vedėju.

– Kokia yra dabartinė žemės reformos situacija Rokiškio rajone, apibūdinkite ją?

– Žemės reforma apima platesnius klausimus, ne tik įgyvendina asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę. Žemės reforma apima ir valstybinės žemės suteikimą neatlygintinai naudotis, valstybinės žemės pardavimą, nuomą, kitus darbus. Pavyzdžiui, Kazliškio ir Pandėlio seniūnijose buvo parengtas konsolidacijos projektas, apėmęs 1 tūkst. 600 ha plotą, dalyvavo 124 asmenys. Taip jau įvyko, kad reformos metu buvo suprojektuota daug smulkių, neracionalių ribų žemės sklypų, ne visur buvo tinkamai suprojektuoti keliai. Rengiant konsolidacijos projektus šios problemos išsprendžiamos ir panašūs projektai, manome, ateityje bus reikalingi.

Mūsų rajone palyginti yra likę daug valstybinės žemės, jai administruoti turėjome ir  turėsime dar daug darbų. Miško žemės sklypus projektuojame ir perduodame urėdijai, kitus miškus formuojame, rengiame dokumentus parduoti aukcionuose, formuojame, išnuomojame ar parduodame kitos paskirties žemės sklypus prie turimų pastatų, išnuomojame žemės ūkio paskirties žemę iki 25 metų, suteikiame laikinai naudotis, vykdome valstybinę žemės naudojimo kontrolę, tikriname matininkų darbą, atliekame daugelį kitų pavestų funkcijų. Per metus ilgam išnuomojame apie 500 sklypų. 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui, laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama (išskyrus asmeninio ūkio žemę, žemę prie pastatų ir įsiterpusio statusą atitinkančius sklypus), todėl ūkininkai ieško galimybių ją nuomoti ar gauti laikinai naudoti. Šiuo metu rajone yra 727 asmenys, kuriems suteikta 2 tūkst. 725 ha žemės laikinai naudoti. Dauguma šios žemės naudotojų norės išsinuomoti sklypus ir ilgalaikei nuomai. Nuo 2017 m. kovo 15 d. pasikeitė žemės suteikimo laikinai naudoti tvarka. Tai būtų atskira tema, norintieji sužinoti apie pasikeitimus, gali pasiteirauti mūsų skyriuje ar pasidomėti NŽT internetiniame puslapyje. Šiuo metu didžiausias dėmesys yra skiriamas nuosavybės teisių atkūrimui užbaigti.  Liko tikrai nedaug, nes kaimo teritorijoje rajone atkurta 99,99 proc. (sąrašuose yra 77 piliečiai, kuriems neatkurta nuosavybė), asmeninio ūkio žemė įteisinta 99,07 proc. (likęs 61 pilietis). Rajono miestuose nuosavybės atkūrimo procesas irgi artėja prie pabaigos. Šiuo metu vykdomi projektavimo ar matavimo darbai. Pretendentų vis atsiranda, nes teismai atnaujina terminus dokumentams pateikti ar iš kitų rajonų atkeliauja dokumentai suteikti lygiavertį sklypą mūsų rajone.

– Valdžia traktuoja žemės reformą kaip nebaigtą, kaip ją užbaigti?

 – Mes esame tik vykdytojai, stengiamės laiku ir tinkamai įvykdyti vadovybės pavedimus ir mums netiktų per spaudą valdžią mokyti, kaip reformą užbaigti. Kai prašoma, savo vadovybei pasiūlymus pateikiame. Jei reikės, valdžios institucijos priims būtinas teisės aktų pataisas. Kituose kaimiškuose rajonuose, ko gero, situacija panaši, nuosavybės atkūrimas artėja prie pabaigos. Visai kitokia situacija yra didžiuosiuose miestuose, nes ten žemė brangi, pretendentai nenori rinktis kitų nuosavybės atkūrimo būdų, prašo sklypų statybai, o tokių suprojektuotų sklypų trūksta. Mūsų rajone savivaldybė tuo atžvilgiu buvo veikli ir suprojektuotų naujų sklypų Rokiškio mieste turime pakankamai. Likusius po nuosavybės atkūrimo sklypus jau pardavinėjame ar išnuomojame aukcionuose. Deja, didelės paklausos nėra ir pasitaiko, kai aukcione neužsiregistruoja nė vienas dalyvis.

– Paminėkite, kokie didžiausi žemės reformos trikdžiai ir kliuviniai mūsų rajone? Kokios galimos išeitys?

– Nuosavybės atkūrimo likę darbų kiekiai yra nedideli. Jie būtų nesunkiai įvykdomi, jei ne įvairios priežastys, trikdžiai, kurie nėra specifiniai mūsų rajonui, panašūs reikalai ir kitur. Būna, kad teisės aktai neleidžia patenkinti piliečio pageidavimo, o pilietis su kitokiais siūlymais griežtai nesutinka arba neatvyksta į projektavimą. Dalis pretendentų yra mirę, nežinomi paveldėtojai. Kreipiamės į notarus, bandome paveldėtojus surasti kitais būdais, tačiau ne visada pavyksta. Manome, gal panašiais atvejais bus leista atkurti nuosavybę priverstinai parinkus sklypą ar patvirtinti  piniginę kompensaciją, ar palikti nuosavybę visai neatkurtą.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio „Gimtajame…“

Rašyti komentarą

1 koment. straipsnyje: "Gal šiemet įvyks žemės reformos pabaigtuvės?"

Informuoti apie
avatar
Rikiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Įvertinimą
Aš iš partijos
Aš iš partijos

Norėjau paklausti, straipsnio įžangoje – pagyros partijai (Kažkam regisi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos įtaka), o straisnyje – nė žodžio apie jos įtaką žemės reformai. Pridursiu: ar čia tik neregima partijos užsakymo?

wpDiscuz