Tomas ir Žydrė Didžiuliai kaime mėgaujasi žiemos malonumais. T. Didžiulio archyvo nuotr.

Prisijuokavo

„Mano gyvenimas pilnas netikėtų vingių. Ko tik nedirbau. Teko ir siuvyklai vadovauti, ir santechniku dirbti, ir medį raižyti. Net Sibire penkerius metus gyvenau. O dabar vienkiemyje auginu braškes ir džiaugiuosi, esu laimingas“, – apie netikėtus gyvenimo posūkius pasakoja T. Didžiulis.

Pastarajam gyvenimo posūkiui kaunietis ryžosi negalvodamas, spontaniškai. Tuo metu su žmona Žydre ir dukra gyveno Pakaunėje, palei Nevėžį įsikūrusiame Panevėžiuke. „Turėjau ten butuką daugiabutyje. Vėliau nusipirkom dar pora kaimyninių butų, sujungėm į nemažą erdvę ir ruošėmės sau laimingai gyventi. Tik aplinka pradėjo erzinti – bandai sutvarkyti kiemą, kad gražu būtų, o ten jaunimas išgertuves rengia. Gėrimai, linksmybės – galo nėra, jokios ramybės. Atsibodo tokia trintis ir vieną vakarą sakau žmonai – viskas, važiuojam į tavo gimtinę, į Vilius, pas tavo motiną. Braškes auginsim, džiazo klausysimės. Galvojau, tuo ir baigsis, nerimtai sakiau, tik pajuokavau, o ji po dviejų dienų sako – važiuojam. Trauktis nebebuvo kaip“, – juokiasi T. Didžiulis.

Taip šeima per pora mėnesių atsidūrė Rokiškio rajone, Vilių kaimo vienkiemyje, kur gyveno Ž. Didžiulienės motina B. Mažeikienė. Viena, todėl atvykėlius mielai priėmė.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

kultūrkė mažas

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie