Kur keliaus, dar nežino
Rimantas Petras atvirauja, kad dar neapsisprendė, kaip panaudos apdovanojimuose gautą dovanų kuponą, kuris suteikia galimybę 5 asmenims plaukti laivu arba Kuršių mariomis, arba Nerimi, arba Nemunu. Diplomas ir stiklinė statulėlė atkeliavo į Juodupę per pačias Petrines, birželio 29 dieną. Šeimininkas prisipažįsta, jog dabar visi pagrindiniai bityno darbai patikėti dukrai Dianai, o jiedu su žmona Zita esą tik padėjėjai, taigi ir apie bitininkystę kalbėti patiki jai.
Iniciatyvą parodė vaikai
Bitės šiai šeimai nesvetimos nuo senų laikų. Rimantas Petras ir Zita pasakoja, kad jų tėvai irgi laikė vieną kitą avilį bičių, bet tai tebuvo pomėgis, papildoma veikla. Tuo pačiu užsiėmė ir pašnekovai, o jiems padėdavo vaikai Diana ir Deividas. Tačiau vaikams išvykus į Vilnių studijuoti, pradėjo trūkti darbo rankų. Diana pasakoja: „Su broliu pradėjome spausti tėvus, kad arba mestų aktyvią bitininkystę, arba pereitų į kitą lygį, t. y. laikytų bites nebe senoviniuose aviliuose, vadinamuose dadanuose, o daugiaaukščiuose, ir plėstų bityną. Studijuodamas IT, brolis įkūrė bitininkus vienijantį forumą „Mano bitės“. Tai buvo pirmasis bitininkus vienijantis forumas. Dabar jis turi net 11 tūkst. tikrų lankytojų. Forumo dėka išsiplėtė žinios, pradėti organizuoti pokalbiai, susitikimai, rimtos paskaitos su užsienio lektoriais, išvykos į užsienį. Supratome, kad tie, kurie iš tiesų domisi bitėmis, taiko naująsias bitininkavimo technologijas. Pradėjom bendradarbiauti su bitininkais profesionalais. Didelis skirtumas tarp tų, kurie dirba profesionaliai, ir tarp tų, kurie turi vos kelis avilius. Didžiausias skirtumas – gaunamo medaus kiekiai.“
Išsamiau antradienio “Gimtajame…”
