blank
A. Stanio nuotr.

Tradicijos

Senoliai pastebėjo: jeigu pavasarį griaustinis užgriaudėjo nesusprogus medžių pumpurams, bus šalta vasara; jei balandis su vandeniu, tai gegužė su žole. Koks bus balandis ir kiti mėnesiai, dar pamatysime. Na, o besirūpinantiems daržais ar sodais, vis smarkiau prasideda darbymetis. Tačiau neskubėkite, pasidairykite į orų prognozes, kadangi gamta šiais laikais nenuspėjama. Paskubėję susodinti daigus šiltnamyje ar lauke, galite ir pasigailėti. O senovėje dirbti žemę pradėdavo tik balandžio 25-ąją, per Šv. Morkų. Pirmiausia į suartą dirvą tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale įbesdavo kuolą, nes buvo tikima, kad tuomet morkos augs tiesios ir didelės. Kitų darbų lietuviai tą dieną vengdavo: kad ledai vasarą javų neiškapotų, kad kurmiai laukų nesuverstų. Gyvulius išgindavo dviejomis dienomis anksčiau, per Jurgines, t. y. balandžio 23-iąją. Tai lietuviška pavasario žalumos žemdirbių ir arkliaganių šventė. Per Jurgines kaimynai lankydavo vieni kitus ir linkėdavo gausaus derliaus, o šeimininkams sveikatos.

Ką sėti ir persodinti?

Norintiesiems ankstyvo derliaus balandžio pradžia yra puikus laikas sėti ridikėlius, gūžines salotas, ropes, ropinius kopūstus, pupas, žirnius. Daigams sėkite žiedinius kopūstus, arbūzus, agurkus, moliūgus, cukinijas ir įvairius prieskoninius augalus. Pikuokite paprikas, pomidorus, baklažanus.

Iš gėlių daigams sėkite aguonas, celiozijas, flioksus, gazanijas, gubojas, gvaizdūnes, jurginus, kermėkus, kosmėjas, lakišius, lobelijas, medetkas, neužmirštuoles, o tiesiai į dirvą jau galima sėti ratilius (astrus), lobuliarijas, nasturtes, pelėžirnius, saulėgrąžas.

Persodinkite kambarines gėlės. Jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, o senesnius – kas dvejus ar trejus metus. Po žiemos visiems augalams, taip pat ir kambariniams, trūksta įvairių medžiagų, todėl pradėkite reguliariai juos tręšti. Svarbu laikytis gamintojo nustatytų tręšimo normų, nes padauginus augalai išstyps, nespės sutvirtėti, taps neatsparūs ligoms ar kenkėjams.

Patręškite žydinčias ar greit žydėsiančias svogūnines gėles: tulpes, narcizus, krokus, hiacintus, žydres ir kt. Mėnesio pabaigoje sodinkite kardelius, jurginus, begonijas, kalijas, montbretes ir kt. Tik atminkite, kad gegužės mėnesį dar gali pasitaikyti šalnų, tad šiuos augalus teks pridengti nuo šaltuko. Dauginkite vasarą ar rudenį žydinčių daugiamečių gėlių kerus: rykštenės, katilėliai, flioksai, bajorės, pentiniai ir kt.

Darbai darže

Antroje mėnesio pusėje jau galima sodinti braškes. Dirva turi būti patręšta. Jeigu norite derliumi mėgautis ilgiau, pagudraukite – sodinkite kelių veislių augalus. Braškių sodinukus reikėtų sodinti tokiu atstumu: tarp daigų 30–40 cm, o tarp eilių – 40–50 cm. Braškes sodinkite 10 cm gylyje, tačiau negalima žemėmis užžerti kerelio šerdies, nes augalas skurs arba net žus. Jau sodinkite žemuogių kerelius, šilauoges, vynuoges, serbentus. Aviečių ir gervuogių ploteliuose naikinkite piktžoles. Mulčiuokite spanguoles.

Atsižvelgdami į orus, balandžio pabaigoje į įdirbtą dirvą jau galite sodinti bulves. Sudaigintos bulvės sodinamos, kai dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei 6 °C šilumos, o nesudaigintoms reikia ne mažiau kaip 8 °C šilumos.

Svogūnų sodinukai sodinami pražydėjus ievoms, kai dirvoje dar daug drėgmės.

Jau galite sėti žirnius, pupeles. Žirnius sėkite 5–7 cm atstumais, eilėmis. Tarp eilučių palikite 25–30 cm tarpus. Žirniai nebijo šalnų, o pupelių daigelius esant šalnų pavojui reiktų uždengti agroplėvele.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: