Problema
Rokiškietė Jolanta Butėnienė yra registravusi namų ūkio valdą Buteikių kaime, netoli Žiobiškio. Ji užsiima netradicine veikla. Namų valdoje prisodinta vaistinių augalų, narcizų, laukinių tulpių, krokų, 70 vienetų erškėčių, kitų augalų, auginamos net 103 veislių hortenzijos, kai kurios iš jų Lietuvoje auga tik dviejose vietose. Moters išaugintos ežiuolės žydi Rokiškio miesto gėlynuose. Ji užsiima hidrolatų (natūralios kosmetikos) gamyba.
Tačiau antri metai valda nukenčia nuo laukinių gyvūnų invazijos. Kas – danieliai ar elniai – moteris abejoja, nes nuolat sodyboje negyvena, o dieną laukuose besiganančius gyvūnus nufotografavo tik iš tolo. Kadangi gyvūnai eina artyn žmonių, J. Butėnienė spėja, jog jie auginti aptvaruose, o paskui išleisti į laisvę. Bandoje jų priskaičiavo apie 20. Šįmet jie sunaikino erškėčių pumpurus, nukando hortenzijų ir kitų krūmų viršūnėles, o tose vietose, kur puotauja, kanopomis sutrypia žolinius augalus.
Repelentais atbaido ne visus
Augalus bandė apsaugoti repelentais, tačiau tai duoda tik trumpalaikį efektą. J. Butėnienė sako iš šio produkto pardavėjų žinanti, jog stirnos ir briedžiai į repelentų skleidžiamą kvapą reaguoja iškart, jį įsimena, pasitraukia ir į tą vietą nebegrįžta. Aptvaruose augusius gyvūnus kvapas atbaido tik minimaliai, nes jo neįsimena, todėl grįžta.
Be to, repelentų glėbiais neprisipirksi, nes jie brangūs. Per metus tenka purkšti 4 kartus, litras skysčio kainuoja 29 eurus ir daugiau. Preparatas skiedžiamas vandeniu, bet vis tiek vienam purškimui prireikia nuo 5 iki 10 litrų grynosios medžiagos. Šiais metais jis dar neatvežtas į Lietuvą. Kitas niuansas – repelentais žolinių augalų neišgelbėsi, nes išaugusius šviežius lapus vėl jais reikėtų purkšti. Taip ir sukasi užburtas ratas.
Įdirbis ir individuali veikla – perniek?
Moteris ketino savame sklype vesti edukacijas Žiobiškyje vasarojantiems stovyklautojams. Dėl to ėmėsi individualios veiklos. Tačiau dabar smarkiai abejoja, ar apniokotus augalus verta rodyti lankytojams. Kreipėsi į Medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyrių, į „Žiobiškio“ ir „Miškininko“ medžiotojų klubus, tačiau jie kaltės dėl gyvūnų gausos neprisiima. Sulaukė vienintelio patarimo – tvertis tvorą. Tai tektų daryti 2 ha. Dėl jos konsultavosi su specialistais. Jie tiesiai šviesiai pasakė, jog elektrinis piemuo nepasiteisintų, o metalinio tinklo tvora nuo žvėrių kainuotų daugiau kaip 8 tūkst. Eur (su darbu).
J. Butėnienės teigimu, nuo gyvūnų eibių kenčia ir kiti žmonės, tik nesiskundžia ir tyli. „Vadinasi – patys kalti, kad čia gyvename? Ne pinigai esmė, o noras pasidžiaugti augalais, parodyti juos kitiems. Kai gegužės 6 dieną pamačiusi tokius vaizdus grįžau namo, šeima pasakė – tu grįžai kaip iš artimojo laidotuvių. O banda juk gausės… Nenoriu atsitverti nuo gamtos, bet neturiu kitos išeities“, – pesimistiškai nusiteikusi kalbėjo moteris.
Nukenčia daržai ir sodai
Su analogiškomis problemomis susiduria Sigita Streikienė iš Aleksandravėlės (Obelių sen.). Pasak jos, bėdos prasidėjo maždaug prieš 3 metus. Spėja, kad tuomet į laisvę ir buvo paleisti danieliai. Į sklypus prie namų jie ateina prietemoje arba naktį, dieną yra tekę matyti laukuose besiganančius po 4–5, tačiau pastebėjo ir 10 gyvūnų bandą. Kasmet nukenčia namų valdoje augančios lapinės daržovės, sutrypiami kiti augalai. S. Streikienei teko nupjauti keletą smarkiai apgraužtų vaismedžių. Dėl šių problemų kreipėsi į Obelių seniūnę, medžiotojus, bet, pasak moters, kiekvienas atsakomybę stumia nuo savęs.
Išsamiau skaitykite šiandienos „Gimtajame…“
