Ponis – ne žoliapjovė
„Jei norite žoliapjovės, geriau rinkitės avis ar ožkas, – tiesiai šviesiai sako žirgyno „Žirgai Rokiškyje“ savininkė Laurita Laškovaitė. – Dažniausia žmonių klaida – manyti, kad įsigijus sodybą su nemažai žemės, ją įmanoma nuganyti poniais. Jie ir reiklūs, ir nereiklūs. Priežiūra neypatinga, bet žmonės iš nesupratimo arba iš didelės meilės gyvūnus nupeni. Jiems užtenka šieno, vandens ir laižomosios druskos, minimalaus kiekio žolės. Žolę ėda, bet geriau tinka nuganyta kitų ūkinių gyvulių arba minimaliam plote. Jei leisi į kelis hektarus, bus blogai, nes poniai linkę nutukti.“
Žirgininkė paaiškina, kodėl ponių negalima be saiko lepinti. Pasirodo, didelis kiekis žolės, angliavandenių, cukraus sukelia didelę problemą – kanopų ligą laminitą. Tai kanopų sluoksnio – laminos – uždegimas. Liga skausminga, išgydoma tik laiku ją pastebėjus, kol nepakito kaulo augimo kryptis. Ja sergant, kanopoje kyla karštis, arkliukas pradeda šlubuoti, vėliau gali prasidėti kanopos kaulo pakitimas – kinta augimo kryptis, todėl kanopos pradeda riestis kaip Buratino batai ir ponis tampa nedarbingas.
Jiems jokiu būdu nereikia duoti grūdų. Nuo seno įsivaizduojama, kad arkliui būtina duoti avižų, miežių, palepinti duona, bet jiems grūdų nereikia, nes tai – angliavandeniai. „Pas mus ruošdamiesi varžyboms jie gauna didelį fizinį krūvį, tai sušeriama sauja avižų su papildais. Poniai iš savęs burbuliai būna ėsdami šieną, taigi jei dar papildomai šersi, tai blogai. Morka, obuolys – gerai, bet ne kibirais“, – priežiūros subtilumus pasakoja Laurita.
Kanopų tvarkymas
„Maistas poniams gerai eina į kūną ir kanopas. Jos auga žaibišku greičiu“, – kvatojasi Laurita. Kanopas tenka tvarkyti kas 6–8 savaites. Deja, Rokiškio krašte nėra kalvių, kurie sutvarkytų, t. y. drožtų kanopas, pakaustytų. Specialistus tenka kviestis iš didmiesčių. Kanopų sutvarkymas ir žirgui, ir poniui kainuoja vienodai – 20 eurų. Standartinis kaustymas kainuoja 70–80 eurų žirgui. Tačiau už naujo tipo plastikines pasagas, jos žiniomis, gali tekti pakloti 150 eurų. Su jomis žirgai jaučiasi kaip su sportiniais bateliais, tačiau Lauritos žirgai tokio komforto dar neišbandė.
Net ir poniai kaustomi, jiems pritaikomos mažos pasagėlės.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
