Ar nepražus česnakai?

Kantrūs

Specialistų teigimu, sudygusiems česnakams pavojinga tik žemesnė negu 12–15 laipsnių šalčio temperatūra. Dažniausiai rudenį ar žiemą sudygusių augalų pirmi 1–2 lapai pavasarį nugelsta ir sunyksta, tačiau augalų vegetacija tęsiasi, o toks lapų nykimas tik truputį gali sumažinti jų produktyvumą. Išlindusios laiškų viršūnės pašalti gali, bet iš ropelės pagrindo išauga nauji.

„Ištvers, šalnos nepakenks, didelių šalčių tikrai nebus. Žieminiai česnakai kantrūs“, – nuramino ir „Domicelės“ daržovių ūkio šeimininkas Mantas Griškevičius. Rudenį  ūkyje pasodinti dviejų žieminių veislių česnakai puikiai išsilaikė, jau žaliuoja.

Tačiau labai pavojingos besniegės žiemos, kai temperatūra krenta iki 22–25 ir daugiau šalčio, nes tada pašąla česnako augimo kūgelis. Tokie augalai, nepriklausomai nuo to, ar būna sudygę, ar ne, žūsta. Dėl to auginimui reikėtų rinktis vietinių arba Lietuvoje gerai augti prisitaikiusių veislių česnakus, kurie yra labiau ištvermingi žemų temperatūrų ir kitų nepalankių veiksnių poveikiui.

Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES daržo augalų veislių kataloge įrašytos dvi lietuviškos selekcijos – žieminių česnakų veislės – „Žiemiai“ ir „Dangiai“.

Svarbu nesuvėlinti

Svarbu nesuvėlinti vasarinių česnakų sodinimo. Lietuvos klimato sąlygomis juos reikia sodinti anksti pavasarį, kai tik galima įdirbti dirvą. Optimalus sodinimo laikas – kovo trečiasis arba balandžio pirmasis–antrasis dešimtadieniai. Geriausia  temperatūra skiltelėms šaknytis yra 2–6 laipsniai šilumos. Sodinimui parenkama saulėta vieta, kad dirva greičiau įšiltų.

Auginant česnakus nemechanizuotai, rekomenduojama juos sodinti lysvėse, nes jose susidaro palankesnės sąlygos ropelėms augti – geresnis aeracinis ir vandens režimai. Jei sąlygos palankios, skiltelės įsišaknija per10–18 dienų, o dygti pradeda po 20–30 dienų.