R.Kilkaus nuotr.

Vėsus pavasaris trikdo sodininkus mėgėjus, tačiau nenumalšina noro įsigyti naujų vaismedžių. Turguose aktyviai domimasi sodinukų pasiūla bei kainomis, kai kurių medelynų parduotuvės internete jau prieš keletą savaičių savo klientams siūlė rinktis augalus iš naujo asortimento. Daugeliu atvejų tai būna planuotas pirkinys, tad iš anksto numatoma sodinimo vieta, tačiau diskusijų kyla kalbant apie sodinimo laiką bei mulčiavimą.
Jeigu laikomasi pagrindinių reikalavimų ir apsaugos priemonių, visus vaismedžius galima sodinti ir rudenį, ir pavasarį. Rudenį geriausias sodinimo terminas yra iki spalio vidurio, tuomet pasodinti augalai spėja užgydyti šaknų žaizdas ir pradeda auginti naujas šakneles. Juokaujama, kad šis sodinimo laikas palankesnis tinginiams, nes augalų nereikia taip intensyviai laistyti, kaip juos pasodinus pavasarį. Deja, šiuo metų laiku pasodintų vaismedžių šaknys gali dažniau pašalti. Jas reikėtų mulčiuoti. Kai nėra galimybės tai padaryti, rudenį rekomenduojama sodinti tik obelis, o kriaušes, slyvas, vyšnias ir trešnes – pavasarį. Pavasarį sodinimo laikas trumpesnis, tad sodininkai turėtų būti atidūs ir nepavėluoti. Augalai sodinami kaip galima anksčiau, kad jų šaknys pradėtų augti tuomet, kol dar nesusprogsta pumpurai. Kitas svarbus etapas – duobių vaismedžiams sodinti kasimas. Jas galima paruošti iš anksto arba prieš pat sodinant. Jeigu visas sodo plotas tinkamai patręštas ir giliai supurentas, didelių duobių nereikia. Pakanka iškasti tokias duobutes, kad tilptų vaismedžių šaknys. Iš anksto neparuoštoje dirvoje duobės kasamos gilesnės ir platesnės. Obelims ir kriaušėms pakanka 80–120 cm pločio ir 50–60 cm gylio, kaulavaisiams – 60–80 cm pločio ir 30–50 cm gylio duobių. Derlingoje dirvoje pakanka duobes pripildyti išpurento dirvožemio ir nereikia dėti jokių trąšų. Dirvą duobėje galima pagerinti pridedant komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Lengvose dirvose galima pridėti priemolio, gerai sumaišyto su likusia žeme. Nederlingose dirvose į duobes patariama įberti superfosfato (0,6–0,8 kg sėklavaisiams ir 0,5–0,6 kg kaulavaisiams). Kad vaismedžiai lengviau pasisavintų fosforą, rekomenduojama kartu su juo išberti 50–75 g karbamido arba amonio salietros. Persistengti neverta, nes didesnės trąšų, ypač kalio ir azoto, normos vaismedžiams gali pakenkti. Visos trąšos gerai sumaišomos su dirva, kad neapdegintų vaismedžių šaknų. Nepatartina į duobes dėti durpių ir šviežio mėšlo, nes jis gali apdeginti šaknis.

Plačiau skaitykite antradienio  „Gimtajame…“

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie