Tuo metu, kai jų draugai ir pažįstami, susigundę sotesniu kąsniu, ėmė rikiuoti emigracijos planus, jie pradėjo ieškoti būdų įsitvirtinti gimtinėje. „Pasidomėję Europos Sąjungos siūlomomis galimybėmis, nusprendėme imtis bulvių auginimo: atmintin įstrigę bulviakasiai pas močiutę kaime atrodė romantiški ir artimi“, – šypsosi jaunoji ūkininkė Laura Gudonytė. Ji, su draugu Tomu Jankausku besisukanti 3,6 ha bulvių ūkyje, neslepia – po pirmojo bulviakasio romantika išgaravo, tačiau pripažįsta, kad darbuotis ūkyje jiedviem patinka.
Bulvių ūkis – nuo nulio
„Su žemės ūkiu nė vienas neturėjome nieko bendra: Tomas – geodezininkas, po laukus tevaikščiodavęs darbo tikslais, aš – išbandžiusi kirpėjos amatą, o dabar – prekybos centro apsaugininkė. Nusprendę ūkininkauti pasirinkome bulvių auginimą todėl, kad apie jas turėjome daugiausia žinių“, – pasakojo prieš metus bulvininkystės ūkį Kalvių kaime (Kamajų sen.) įregistravusi 26-erių L. Gudonytė.
Pasak jos, bulvės pasirinktos ir dėl kitos praktiškos priežasties. „Nuo nulio imtis, tarkim, grūdininkystės, būtų sudėtinga, nes reikėtų daug investuoti į žemės plotus ir galybę technikos. Rinkomės iš tokių ūkio šakų, kurias įmanoma vystyti keliuose hektaruose. Tiesa, iš pradžių patraukliai atrodė braškių auginimas, vis dėlto apsistojome ties tuo, kas buvo geriau pažįstama“, – pasakojo pašnekovė.
Augina „Laurą“ ir „Vinetą“
Daugiau nei pusketvirto hektaro jaunosios ūkininkės L. Gudonytės bulvių laukų šiemet siūravo… Bulveniškio kaime (Rokiškio kaim. sen.). „Simboliška ir tai, kad Lauros bulvių ūkyje dominuoja „Lauros“ veislės bulvės, kurioms į kompaniją dar įsipiršo „Vineta“, – juokais pastebėjo T. Jankauskas. Paklausti, kodėl pasirinko minėtas veisles, ūkininkai smagiai pasakojo apie kelionę turgun. Iš jo parsivežę įvairiausių veislių bulvių, jie namiškiams, draugams ir pažįstamiems organizavo degustacijas, kad išsiaiškintų, kurios veislės gumbai pasižymi geriausiomis skoninėmis savybėmis, pageidautinu sukritimu ir pan. „Šių dviejų veislių bulvės – lietuvių mėgstamiausios. Patys virėm, ragavom, žiūrėjom, domėjomės jų reiklumu, bet nieko naujo neišradom. Veislės – nuo seno žinomos, mėgstamos ir vyresnio, ir jaunesnio žmogaus“, – sakė T. Jankauskas.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
