Rokiškį garsinanti mėsinė sėkmingai derina senas tradicijas ir pažangias technologijas

– Anksčiau rokiškėnai jūsų įmonę žinojo „Daividos“ pavadinimu, dabar –Rokiškio mėsinės. Kada pasikeitė prekės ženklas ir kodėl?
– Siekdami išskirtinumo ir identiteto nusprendėme pakeisti senąjį „Daividos“ prekės ženklą į kur kas informatyvesnį, daugiau apie įmonės veiklą pasakantį, kuris ne tik reprezentuotų mūsų gaminamus produktus, bet ir garsintų kraštą. Naujasis prekės ženklas „Rokiškio mėsinė“ rinkoje pasirodė 2013 m. Manome, kad tai sėkmingas žingsnis, nes vartotojams naujasis mūsų įvaizdis tikrai patinka.

– Mėsos perdirbimo įmonė „Daivida“ buvo įkurta daugiau kaip prieš dvidešimt metų. Nuo ko pradėjote ir kaip keitėsi gamybos apimtys?
– Viskas prasidėjo nuo vieno gaminio – pieniškų dešrelių, kurių įmonėje buvo pagaminama apie 50 kg per dieną. Iš viso įmonės gyvavimo pradžioje buvo perdirbama apie 20 t mėsos per mėnesį.
Šiuo metu per mėnesį parduodame iki 300 t įvairiausių mėsos gaminių. Pavyzdžiui, dešrų padalinio cechas, kuriam vadovauja Dovilė Strazdienė, o jai talkina gamybos meistrės-technologės Rima Visockienė ir Jolanta Kligienė, pagamina apie 160 t produkcijos. Tuo tarpu kulinarijos ir mėsos gaminių cechas pagamina apie 60 t produkcijos. Šiam cechui vadovauja Danutė Martinėnienė ir technologė Sigita Krasauskienė. Šviežios mėsos išpjaustymo cechas ne tik aprūpina gamybos cechus reikalinga žaliava, bet ir išpjausto apie 80 t šviežios mėsos, kurią parduodame savo klientams. Šiam padaliniui vadovauja Ernestas Stalamėkas ir išpjaustymo meistrė Jūratė Deksnienė.
Dabar mūsų asortimentą sudaro apie 200 skirtingų gaminių, dalis jų yra sezoniniai. Atsižvelgdami į naujus vartotojų poreikius, nuolat tobuliname savo gaminius ir kuriame naujus. Tai vienas iš mūsų prioritetų. Šiandien savo klientams galime pasiūlyti šviežios mėsos, sūdytų, virtų, šaltai bei karštai rūkytų ar vytintų mėsos gaminių.

– Kas kuria gaminių receptus? Kas vertina?
– Rokiškio mėsinės asortimento pagrindą sukūrė mūsų technologė S. Krasauskienė, kuri įmonėje dirba nuo pat jos įkūrimo. Per dvidešimtį įmonės gyvavimo metų į technologų komandą įsiliejo ir naujų narių, kiekvienas iš jų Rokiškio mėsinės asortimentą papildė savo kūrybiniu indėliu. Pavyzdžiui, šiuo metu dešrų receptūras kuria ir Dešrų cecho gamybai vadovauja nauja specialistė D. Strazdienė. Prie gaminių kūrimo prisideda ir žaliavų tiekėjų technologai-konsultantai, kurie pristato savo naujienas.

– Kurie gaminiai populiariausi dabar? Ar yra tokių, kurie visuomet išlieka populiarumo viršūnėje?
– Turime labai stiprių gaminių visose gaminių kategorijose, bet manome, kad Rokiškio mėsinės vizitinė kortelė – „Rokiškio skilandis“, paskanintas kalendra ir česnaku, natūralioje kiaulės pūslėje, priskirtas tautiniam kulinariniam paveldui. Šis gaminys yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, tapęs Lietuvos metų gaminiu, apdovanotas „AgroBalt“ aukso medaliu.
Be skilandžio, labai populiarios yra šalto rūkymo „Grafų“ dešros, „Kazimieros skilandis“, „Saliamis su romu“, vytintos dešrelės „Prie alučio“, virtos dešrelės „Skanutės“, karštai rūkytas „Rokiškio saliamis“, vyniotiniai ir gausybė kitų gaminių.

– Ar „Rokiškio skilandis“ – vienintelis jūsų gaminys, kuriam suteiktas tautinio kulinarinio paveldo statusas?
– Rokiškio mėsinė gamina tris tautiniam kulinariniam paveldui priskiriamus produktus: tai minėtasis „Rokiškio skilandis“, tradiciškai sūdyti „Rokiškio lašiniai“ ir šaltai rūkyti „Rokiškio lašiniai“ su natūraliais prieskoniais.

– Ar keičiasi pirkėjų skonis?
– Be abejonės, klientų skonis keičiasi. Šiuo metu išskiriame dvi klientų grupes. Viena grupė – tai brandūs vartotojai, kurie yra konservatyvesni, linkę į nostalgiją ir mėgsta tai, ką prisimena iš savo vaikystės. Kitaip tariant, tai senąsias lietuviškas paveldo tradicijas vertinantys vartotojai. Jaunesnės kartos atstovai – atviresni pasauliui, labiau kosmopolitiški, besidomintys ir atrandantys kitas kultūras ir jų siūlomus skonius. Būtent to jie tikisi ir iš mūsų. Suprasdami tai ir siekdami pateisinti tiek vienų, tiek kitų savo klientų lūkesčius, siūlome didelį gaminių asortimentą įvairiems skoniams.

– Ar savo gaminiams naudojate tik lietuvišką mėsą? Kurios rūšies mėsos gaminių siūlote daugiausia?
ؘ– Augant gamybos apimtims esame priversti žiūrėti į žaliavą kur kas globaliau, todėl turime tiekėjų iš įvairių Europos šalių. Mūsų gaminiuose dominuoja kiauliena, tačiau ypač populiarūs kulinariniai gaminiai su paukštiena ir jautiena.

– Kur prekiaujate savo gaminiais?
– Lietuvoje savo produkciją tiekiame į visus didžiuosius prekybos tinklus: „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“, IKI. Aktyviai dirbame ir su smulkiaisiais maisto produktų prekybininkais šiaurės bei vidurio Lietuvoje, kadangi turime nuosavą logistikos padalinį, kuriam labai sėkmingai vadovauja Žeraldas Jasinevičius, kuruojantis vienuolikos vairuotojų komandą. Taip pat mūsų regione veikia septynios firminės maisto prekių parduotuvės, kuriose Rokiškio mėsinės produkcijos asortimentas yra įvairiausias. Tai parduotuvės Rokiškyje, Juodupėje, Obeliuose, Kamajuose, Salose, Pandėlyje ir Biržuose.

– Ar rokiškėnų skonis yra išskirtinis?
– Pirkėjų skoniai labai skirtingi, tačiau konkrečių produktų dominavimo tam tikrame regione tikrai nepastebime.

– Kiek produkcijos per mėnesį parduodate Rokiškio rajone? Kokių gaminių rokiškėnai nuperka daugiausia?
– Per mėnesį savo firminėse parduotuvėse Rokiškio rajone parduodame apie 40 t mėsos ir jos gaminių. Vienose parduotuvėse populiaresni vieni gaminiai, kitose – kiti, bet perkami visi, kuriuos gaminame.

– O ar savo gaminius eksportuojate? Į kurias šalis?
– Vertinant pardavimus, eksportas yra vienas iš įmonės prioritetų. Šiuo metu eksportuojame iki 15 proc. mūsų produkcijos. Mūsų gaminiai pasiekia Baltijos šalis, Lenkiją, Daniją, Airiją, Didžiąją Britaniją. Į pastarąją šalį eksportuojame daugiausia produkcijos.

– Ar užsienio vartotojų skonis skiriasi? Kurie gaminiai svetur populiariausi?
– Vieni populiariausių gaminių užsienyje yra virta dešra „Daividos gardžioji“, liežuvio ir ausų vyniotinis, virtos rūkytos ausys, „Ąžuolyno“ šaltai rūkyta dešra, liežuvio vyniotinis, vytintos dešrelės „Prie alučio“. Manome, kad šių gaminių populiarumą užsienyje lemia du faktoriai. Pirmasis ir svarbiausias – mūsų pačių įdirbis, leidžiantis šiems gaminiams varžytis tarptautinėje rinkoje. Antrasis ne mažiau svarus – mūsų pagrindiniai produkcijos vartotojai užsienio šalyse yra lietuviai, kurie puikiai atpažįsta mūsų produkciją ir jos skonį.

– Ar prekiaujate ir šviežia mėsa?
– Savo firminėse parduotuvėse prekiaujame šviežia mėsa. Taip pat aktyviai dirbame su viešojo maitinimo įstaigomis ir restoranais, kuriems tiekiame ne tik perdirbtos mėsos gaminius, bet ir šviežią mėsą.

– Kokias įžvelgiate „Rokiškio mėsinės“ perspektyvas?
– Manome, kad Rokiškio mėsinė juda teisinga linkme, tobulėja ir auga, todėl savo perspektyvas vertiname teigiamai. Siekdami didinti įmonės konkurencingumą, ypač tarptautinėje rinkoje, daug dėmesio skiriame plėtrai, procesų modernizavimo ir įrangos atnaujinimo procesams. Esame numatę 2018 m. pirmojoje pusėje įsidiegti naujus tarptautinius kokybės standartus, kurie užtikrintų dar efektyvesnį bei sklandesnį įmonės darbą, kartu didintų įmonės konkurencingumą.

– Ar planuojate plėtoti papildomas įmonės veiklas – žuvies perdirbimą ir saldainių gamybą?
– Keletą metų bandėme ir šias veiklos sritis, tačiau supratome, kad jos reikalauja milžiniškų žmogiškųjų išteklių, taip pat finansinių investicijų, todėl nusprendėme jų atsisakyti ir koncentruotis tik į tai, ką mokame geriausiai – mėsos perdirbimą.

– Ar sunku šiais laikais vystyti verslą regione? Su kokiomis problemomis susiduriate?
– Šiandienos verslas tapo labai dinamiškas, globalus, vis didesnę įtaką jo vystymuisi daro valstybės priimami sprendimai. Viena iš didžiausių problemų yra milžiniškais tempais auganti konkurencija, atsirandanti dėl mažėjančio vartojimo ir mažesnės perkamosios galios. Tai gyventojų mažėjimo šalyje pasekmės ir tai ypač juntama Lietuvos regionuose.
Mūsų regionas nėra išskirtinis verslo vystymosi atžvilgiu. Pagrindinės priežastys, apsunkinančios verslo vystymąsi, čia panašios kaip ir visoje Lietuvoje – didelė emigracija, mažėjanti gyventojų perkamoji galia. Palyginti su didmiesčiais, regionuose šie aspektai juntami dar ryškiau, todėl didžiausias iššūkis tampa žmogiškieji ištekliai. Ypač sudėtinga situacija dėl vidurinės grandies specialistų. Trūksta automatiką, gamybą išmanančiųjų, elektrikų. Mūsų įmonė dirba daugiau kaip dvidešimt metų, tad turime specialistų, jau užsitarnavusių pensiją, bet juos pakeisti naujais nėra lengva, regionuose jų trūksta. Jauni žmonės vengia regionų dėl prastesnės socialinės gerovės, todėl regioniniam verslui sudėtinga konkuruoti su didžiuosiuose miestuose įsikūrusiomis įmonėmis ir jų sudaromomis sąlygomis savo darbuotojams.

– Dėkoju už pokalbį.

Rasa SKUODYTĖ 

Užs. 885

1 iš 6