Atliekos iš Vilniaus margarino gamyklos į „Rokvestą“ atkeliauja statinėse. A.Kazinavičiaus nuotr.
Atliekos iš Vilniaus margarino gamyklos į „Rokvestą“ atkeliauja statinėse. A.Kazinavičiaus nuotr.
Prie Dirdų

Jauna, vos penkerius metus gyvuojanti UAB „Rokvesta“ neseniai Lietuvą nustebino žinia apie tai, jog elektros energijos gamybai naudos nebetinkamus maistui produktus ir kitas atliekas. „Šiandien bendrovės kolektyvas vėl rengiasi naujam žingsniui: svarstoma galimybė gaminti suskystintas biodujas automobiliams, o netolimoje ateityje ketinama pradėti gaminti kompostą ir eksportuoti jį į pietų šalis, pasižyminčias skurdžiu dirvožemiu“, – sakė bendrovės direktorius Algirdas KAZINAVIČIUS. 

Tiesia kelią eksportuojantiems
Aplinkosaugos, darbų saugos ir buhalterinės apskaitos paslaugas siūlanti bendrovė “Rokvesta“ – vienintelė šalyje, maisto utilizavimo procesą sugebėjusi pažaboti “žaliosios“ energijos gamybai. “Per metus pagaminame apie 1,5 mln. kub. m dujų. Beveik pusę jų sunaudojame elektros, o likusią dalį – šilumos gamybai. Daug tai ar mažai? Jei skaičiuotume, kad per mėnesį šeima suvartoja apie100 kWh elektros energijos, tai per metus mūsų pagamintos energijos vidutiniškai mėnesiui užtektų 10 tūkst. šeimų“, –  sakė UAB „Rokvesta“ direktorius Algirdas Kazinavičius. Daug. Tačiau tai ne tos elektros energijos gamybos apimtys, kai pradedama vertinti eksporto galimybes. Tačiau kažin, ar rastume šalyje kitą tokią bendrovę, nebepamainomai reikalingą eksportuojančioms įmonėms?

Taršos prevencija
Bet kurį produktą gaminanti įmonė privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK). Išanalizavus bendrovės vykdomos veiklos specifiką, jame turi būti numatyti veiksmai ir priemonės, užtikrinantys kuo mažesnę įtaką gamtai ir visai gaminį supančiai aplinkai. „Produkciją gaminančioms įmonėms teikiame aplinkosaugos dokumentų parengimo paslaugą: analizuojame bendrovės veiklos ypatumus, numatome būdus ir priemones, galinčius užtikrinti darnų jų santykį su mus supančia aplinka, padedame įveikti aplinkosaugines bei inžinerinės ekologijos problemas. Kai kasmet griežtėja šalies aplinkosaugos reikalavimai, o daugeliu atvejų jie net lenkia kitų Europos Sąjungos valstybių gamybininkams keliamus reikalavimus, ši mūsų teikiama paslauga populiari ir ja noriai naudojasi eksportuojančios įmonės“, – teigė p. Kazinavičius.
„Rokvestos“ aplinkosauginių dokumentų rengimo paslauga naudojasi eksporto bendrovės – “Vilniaus degtinė“,  “Žiobiškio kompleksas“,  “Kupiškio Akmenlita“, oficialusis „Toyota“ firmos atstovas Baltijos šalyse “Tokvila“.

Didžiausi ir moderniausi
Nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugą UAB “Rokvesta“ teikia bene didžiausiai šalyje pieno perdirbimo įmonei – UAB „Rokiškio sūris“. “Šiuo metu valymo įrenginius eksploatuojame ir prižiūrime per 20 įmonių: be minėtosios bendrovės, paslaugas teikiame UAB „Palink“ kulinarijos ir logistikos centrams, savo produkciją tiekiančios Latvijos, Lietuvos ir Estijos prekybos tinklui „Iki“, UAB “Ivabaltė“, UAB “Dravinė“, UAB „Vilniaus margarino gamykla“, – vardijo p. Kazinavičius.
Pasak pašnekovo, didžiausi ir moderniausi bendrovės “Rokvesta“ eksploatuojami valymo įrenginiai priklauso AB “Rokiškio sūris“. “Per metus išvalome tiek šios bendrovės teršalų, kiek buities nuotekų sukauptų  220 tūkst. gyventojų.  Žinant,  kad Rokiškio rajone gyvena apie 40 tūkst. gyventojų, vien minėtos bendrovės gamybos atliekų išvalome 5 kartus daugiau negu mūsų rajono valymo įrenginiai“, – skaičiavo verslininkas p. Kazinavičius.

Vienintelė šalyje
Lietuvoje veikia keturios atliekų utilizavimo bendrovės. UAB “Rokvesta“ – vienintelė šalyje įmonė, utilizuojanti bioskaidžias atliekas ir riebalus. “Iš kitų bendrovių išsiskiriame dar ir tuo, kad esame vieninteliai, sugebėję maisto atliekų utilizacijos procesą pažaboti biodujų ir elektros gamybai. Iki šiol atliekos buvo naikinamos nekuriant jokios pridėtinės vertės“, – sakė p. Kazinavičius.
 Elektros energiją rokiškėnai gamina iš vartoti nebetinkamų glaistytų sūrelių, ledų, parduotuvių vitrinose per ilgai užsistovėjusių mišrainių, salotų, mėsos gaminių, pieno perdirbimo atliekų… “Kulinarijos atliekos specialiu įrenginiu susmulkinamos ir maišomos su vandeniu. Vėliau mišinys patenka į bioreaktorių, kur bedeguonėje aplinkoje vykstančių procesų metu išsiskiria biodujos – vidaus degimo variklio kuras. Jos suka generatorių, gaminantį elektros energiją“, – lyg ir nesudėtingą elektros gamybos kelią nupasakojo p. Kazinavičius.
Biologinis procesas, kurio metu atliekos virsta energija, trunka apie 7,5 paros. Iš tonos atliekų mišinio, patenkančio į bioreaktorių, lieka tik apie 5 kg dumblo, tinkančio žemei tręšti, o švarus vanduo išleidžiamas į miesto lietaus nuotekų tinklus. O svarbiausia, kad toks energijos gamybos procesas nė trupučio neteršia gamtos.

Planuose – eksportas
Kauno technologijų universitete inžinerinės ekologijos specialybę įgijęs UAB “Rokvesta“ vadovas A.Kazinavičius šiandieninėje bendrovės vykdomoje veikloje nardo it žuvis vandenyje: dirbant širdžiai mielą darbą net krizės metu nepritrūko idėjų. Šiuo metu svarstoma galimybė pasinaudoti švedų patirtimi ir pagamintas biodujas pritaikyti automobilių kurui. „Švedai puikiai įvaldė biodujų suskystinimo technologiją. Tokį biokurą naudoja Švedijos viešasis transportas. Man įdomu, kokie šioje srityje mūsų šansai“, – sakė verslininkas.
Kol kas tik puse lūpų jis užsimena apie dar vieną  verslo nišą. “Jeigu pavyks įgyvendinti savo užmačias, netrukus turėtumėme papildyti šalies eksportuojančių bendrovių sąrašą. Į skurdaus dirvožemio Pietų Europos šalis planuojame eksportuoti kompostą bei jo ekstraktą, supilstytą į buteliukus. Šioje srityje jau nemažai nuveikėme: pradėtas rengti milijoninės vertės projektas įsigyti modernų kompostavimo įrenginį. Tokį pat, tik bandomąjį,  jau turi kaimynai biržiečiai ir dar kelios šalies bendrovės. Spėjome apsižvalgyti: bendrovės technologas Darius Burdinavičius neseniai lankėsi Norvegijoje ir domėjosi naujausiomis bioskaidžių atliekų kompostavimo technologijomis. Ten, kitaip nei pas mus, atliekų kompostavimo idėja plačiai paplitusi: atliekų puvimo procesą pagreitinantys įrenginiai stovi kone prie visų didžiųjų prekybos centrų ir tokiu aplinkai draugišku būdu naikinami visi vartoti nebetinkami maisto produktai“, – teigė rokiškėnas.
Natūraliomis sąlygomis bioskaidžios atliekos kompostu virsta tik per pusmetį. Pasak pašnekovo, laikai, kai kompostavimu vadinome krūvą pūvančių ir dvokiančių atliekų atviroje vietoje, jau – praeityje. Šiandien moderniuose uždaruose įrenginiuose gaminamas kompostas ne tik neleidžia į aplinką patekti blogam kvapui, bet dar ir patį procesą, kurio metu atliekos virsta žemės ūkiui naudinga medžiaga,  pagreitina iki stulbinančiai trumpo laiko – vos 7 parų. “Jeigu mums pavyks dvigubai padidinti perdirbimui reikalingų atliekų kiekį, planai tapti eksportuojančia bendrove netruks virsti realybe: stokojančiose dirvožemio šalyse kompostas – tikrai paklausi prekė“, – teigė p. Kazinavičius.

Pirmieji laurai
Prieš pora mėnesių  prestižiniame šalies verslo įmonių konkurso “Pasiekimai aplinkosaugoje“ nominacijoje „Už maisto atliekų panaudojimą alternatyviajai energijai gaminti“ UAB „Rokvesta“  nuskynė laurus. “Pergalė šiame tradiciniame konkurse, kurio dalyviai pirmąkart buvo vertinami remiantis ne šalies, o Europos standartais, – didžiulis pasiekimas ir svarus pripažinimas. Nesvarbu, kad konkurso dalyvio mokestis didžiulis – 1000 Lt, tačiau norinčių jame dalyvauti atsirado išties nemažai – net 17 įmonių “, – “Gimtajam…“ tąkart teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Rimantas Budrys, UAB “Rokvesta“ direktoriui A.Kazinavičiui įteikęs apdovanojimą ir diplomą.
Pergalę prestižiniame verslo įmonių konkurse iškovojusią UAB “Rokvesta“ ir kitas jo dalyves vertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Mykolo Aleliūno vadovaujama komisija: Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas, šios agentūros Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Rimantas Budrys, Inžinerinės ekologijos asociacijos viceprezidentas Jonas Motiejūnas ir Aplinkos vadybos ir audito instituto direktoriaus pavaduotojas Konstantinas Iljasevičius.

Svarbiausia – specialistai
Bendrovės vadovas pasakojo: „Nueita ne taip ir mažai. Verslą pradėjome keturi žmonės, o dabar mūsų įmonėje dirba 25 rokiškėnai. Jei paklaustumėte, kur slypi bendrovės sėkmė, nė nesusimąstydamas atsakyčiau – svarbiausia verslui kompetentingi darbuotojai. Mes neieškome savo srities specialistų, o auginame juos. Pirmuosius darbo metus dažnas bendrovei neduoda jokios naudos, tačiau ateityje jis atsiperka su kaupu. Darbuotojus siunčiame į parodas, seminarus, dalyvaujame konkursuose, mokymuose.“
Bendrovė įdomi ir tuo, jog kas vasarą stengiasi įmonėje įdarbinti moksleivius. Ir pastarųjų moksleiviškų atostogų metu čia dirbo penkiolikmetis rokiškėnas. Taip bendrovės vadovai tikisi sudominti jaunimą studijuoti ir tapti „Rokvestai“ naudingu specialistu. Beje, verslininko A.Kazinavičiaus dukra, dvi vasaras padirbėjusi tėčio vadovaujamoje įmonėje, šiemet rinkosi chemikės specialybę.

Agnė PUTEIKYTĖ-MACKUVIENĖ

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie