blank

Visais laikais technologijos, gamyba ir pramonės galimybės nesustoja plėstis ir tobulėti. Vienus prietaisus sparčiai keičia kiti, o tai, kas anksčiau atrodė tik neįtikėtinos fantazijos iš knygų apie ateities pasaulį, šiandien yra lengva ranka visiems pasiekiama realybė. Keičiantis ir tobulėjant technologijoms, keičiasi ir mūsų gyvenimai, buitis, todėl gali atrodyti, kad natūraliai tam tikri seniau sukurti dalykai turėtų laikui bėgant išnykti ir būti pamiršti, tačiau kai kuriems iš jų tokie progreso principai visai negalioja. Žinoma, buityje jau nebenaudojame senovinių įrankių, sugalvotų prieš tūkstančius metų, bet kai kurie žmonijos išradimai ir daiktai atrodo visiškai nepavaldūs laikui ir naujosioms technologijoms.

Televizija neišstūmė iš mūsų namų radijo

20 amžiaus pradžioje į žmonių namus atkeliavus žydriesiems ekranams, daug kas pranašavo, kad radijas bus nustumtas į užmarštį. Vis dėlto taip neįvyko – tiek televizija, tiek ir radijas sėkmingai gyvuoja ir nepanašu, kad būtų labai dideli konkurentai, nes televizinis turinys ir tas, kurį girdime per radiją, skiriasi. Skiriasi ir šių medijų auditorijos. Nors radijo ir televizijos veikimo principas iš esmės toks pats – abu naudoja palydovus signalams perduoti į bet kurią pasaulio vietą – maži skirtumai padeda šioms technologijoms pasidalinti erdvę žmonių kasdienybėje.

Pagrindinis radijo pranašumas – šiandien jo galime klausytis visur, ne tik namuose per radijo imtuvus. Nors televiziją taip pat galime žiūrėti ir internetu kompiuterio bei telefono ekranuose, tačiau televizija nepakeis radijo automobilyje ir ilgose kelionėse. Taip pat radijas yra daug prieinamesnė medija vyresnio amžiaus žmonėms, kurie galbūt negali sau leisti įsigyti televizoriaus, o Lietuvos ir pasaulio naujienų praleisti nenori. Kita priežastis, dėl kurios radijas nepasitraukė iš mūsų kasdienybės – visos stotys turi savitą specifiką ir tikslinę auditoriją, todėl kiekvienas klausytojas gali atrasti sau tinkamo kokybiško turinio. Vienos stotys bus skirtos vien tik žinioms, kitos – kultūrinėms naujienoms, yra ir stočių, kurių turinys yra vien pramoginis.

Televizijos konkurentas internetas

Jeigu radijui buvo pranašauta pabaiga atsiradus televizijai, tai televizijos didžiausiu konkurentu neabejotinai tapo internetas. Vis dėlto net ir jis nesugebėjo iš rinkos išstumti televizinių laidų, nors televizijai reikėjo prisitaikyti prie pokyčių ir patobulinti savo veikimą, prieinamumą. Atsiradus internetui, atsirado ir galimybė „žiūrėti televizorių“ kompiuterio ekrane, didžioji dalis televizijų pradėjo kaupti savo mediatekas ir archyvus, kuriose žiūrovai gali rasti anksčiau rodytas laidas, kurių nespėjo pamatyti.

Taip pat reikia nepamiršti ir išmaniosios televizijos, prie kurios per kelis metus jau spėjome įprasti – galimybė pagreitinti erzinančias reklamas ar bet kuriuo metu sustabdyti filmą padarė šią mediją dar patrauklesnę. Nors didelė dalis jaunų žmonių teigia, kad televizoriaus, atsiradus internetui, beveik nebežiūri, vyresnė auditorija, kuri nemoka ar nenori išmokti naudotis kompiuteriais, visada rinksis televiziją, todėl išnykti jai tikrai negresia.

Analoginių fotoaparatų ir garso technikos atgimimas

Kita kategorija prietaisų, kuriems buvo prognozuotas išnykimas, tačiau atvirkščiai – šiandien jie išgyvena tikrą pakilimą – yra fotografijos ir muzikos technika. Atrodo, kad atsiradus skaitmeniniams fotoaparatams ir muzikos grotuvams, juostiniai fotoaparatai ir vinilinės plokštelės turėjo likti ir kaupti dulkes tėvų palėpėse, tačiau šiandien jie kaip niekad populiarūs. Žinoma, prie to prisidėjo ir visas retro, vintažo stiliaus atgimimas madoje ir kultūroje. Po tokio ryškaus analoginio vaizdo ir garso atgimimo sunku patikėti, kad kada nors jis bus visiškai išstumtas iš mūsų kultūros.

Juostiniai fotoaparatai šiuolaikinio pasaulio žmones traukia savo fotografavimo proceso lėtumu, trapumu ir ribotomis galimybėmis, kurios žavi – juostelėje yra ribotas kiekis kadrų, jų neįmanoma iš karto pamatyti,  tai verčia nuodugniau apsvarstyti, ką fotografuoti, o ir nufotografavus puikus rezultatas ne visada garantuotas, visuomet kadrai būna netikėti. Vinilinės plokštelės ir jų grotuvai apskritai išgyvena aukso amžių – didelę dalį šiandien išleidžiamos muzikos taip pat galima įsigyti ir vinilinių plokštelių formatu, retai muzikos kūrėjai savo gerbėjams nesuteikia tokios galimybės. Audiofilai linkę investuoti didžiules sumas pinigų į kokybišką garso techniką. Analoginiai vaizdo ir garso formatai didžiąja dalimi skaitmeninėje realybėje gyvenantį žmogų traukia savo grynumu ir autentiškumu.

Popierinė knyga dar vis nepraranda savo reikšmės

Dar vienas materialus kultūros objektas, kuriam daug kas prognozavo ir dar vis prognozuoja išnykimą – popierinės knygos. Atsiradus elektroninėms ir audio knygoms daug žmonių spėjo, kad patogumas, kompaktiškumas ir lengvumas nugalės popierinių knygų formatą. Visgi taip neįvyko – tai parodo, kad žmonėms svarbu ne tik tai, kokį turinį jie skaito, bet ir į kokią formą jis yra įvilktas. Kai kuriems žmonėms niekaip neįsiūlysi išbandyti elektroninių skaitiklių ar juo labiau garsinio knygos formato. Jiems svarbus knygos rinkimosi iš bibliotekos ar knygyno procesas, puslapių čežėjimas. Jei tai nauja knyga, daugelis pabrėžia net ir savitą, malonų naujos knygos kvapą, kurio elektroninės knygos paprasčiausiai neturi. Būtent dėl to ištikimiausi skaitytojai net ir keliaudami mieliau su savimi tamposi sunkias popierines knygas. Jeigu esate vienas iš jų, turėtų būti įdomios knygyne „Vaga“ ką tik pasirodžiusios knygos.

Užs. 1381

blank
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments