Turbūt niekas savu noru nesiekia tapti skolų išieškotojų taikiniu. Dėl ilgalaikio finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir piktybiško kompromisų siekimo ignoravimo, skolininkai gali būti perduodami išieškotojams arba skolos administratoriams. Pastarieji imasi proaktyvios komunikacijos su skolininkais ir siekia kuo greičiau ir kuo efektyviau paskatinti debitorių grąžinti tas sumas, kurias jis, ji arba jie yra pasiskolinę. Pasižiūrėkime, kaip vykdomas skolų išieškojimas ir kokie mitai supa šį procesą!
Skolos išieškojimo proceso eiga
Skolos išieškojimas prasideda nuo tos akimirkos, kuomet klientas kreipiasi į šią paslaugą teikiančią bendrovę ir sutinka perduoti skolą. Tada prasideda procesas, kurį galime vadinti skolos atgavimu ir pirmame jo etape vertinama pati skolos atsiradimo priežastis, aplinkybės bei skolininko finansinė būklė.
Tuomet bandoma susisiekti su fiziniu ar juridiniu asmeniu, kuris(-i) yra skolingas(-a) ir, esant produktyviai komunikacijai, siekiama suderinti skolos grąžinimo sąlygas. Ties tuo kai kurie išieškojimo procesai ir pasibaigia. Pamatę, kad jų įsiskolinimai nebus nurašyti, debitoriai neretai įvykdo turimus įsipareigojimus ir turimas skolas, nes nenori tolesnių rūpesčių. Tačiau tais atvejais, kada nepavyksta susitarti dėl vekselio, atnaujinto mokėjimų grafiko ar kitų mokėjimo sprendimų, skolos išieškotojas renka duomenis ir prasideda ikiteisminis tyrimas.
Šioje vietoje dar didesnė skolininkų dalis nusprendžia nebekelti rūpesčių ir padengia įsiskolinimų. Tačiau, jeigu debitorius yra nenusiteikęs komunikuoti arba kategoriškai atsisako padengti skolą, tada atvejo nagrinėjimą perima teismas. Tik jis gali priimti sprendimą pinigus priteisti priverstine tvarka. Negana to, neretu atveju debitorius turės padengti ir kreditoriaus bylinėjimosi, teismo išlaidas. Štai taip dažniausiai vyksta išieškojimas
Kada išieškojimo procesas yra efektyviausias?
Skolos administratorius (išieškotojas) turi būti kuo greičiau informuotas apie įsipareigojimų nevykdymą. Kuo greičiau imamasi spręsti problemą, tuo didesnė tikimybė skolą atgauti nepriėjus teismo slenksčio.
Prabėgus laikui, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, didelė tikimybė, kad jis gali net imti slapstytis, pakeis kontaktus.
Iš kliento pusės, efektyvu ir naudinga rinktis tokią paslaugą, kur mokama tik sėkmės atveju, dalį nuo išieškotos sumos. Nepamirškite, kad yra tikimybė, jog skolos atgavimas bus nesėkmingas, todėl tokiu atveju nesinori mokėtis. Dauguma profesionalių skolų administratorių netaiko papildomų mokesčių ir ima tik procentinę dalį nuo išieškotos sumos.
Kuo skolos administratorius yra labiau suinteresuotas ir profesionalus, tuo greičiau ir paprasčiau bus atgauti nesumokėtą sumą. Nepadengti įsipareigojimai patys neišnyksta, tad svarbu pasitikėti kokybiškomis išieškotojų paslaugomis.
Kokių klaidų nereikėtų daryti?
Daug kas skuba daryti sprendimus ir į įsiskolinimus žiūri jautriai bei pridaro klaidų, kurios vėliau trukdo sklandžiai išspręsti šią problemą.
Visų pirma – nereikėtų delsti. Po to, kai sueina terminas galutiniam apmokėjimui, pasiūlykite klientui, užsakovui ar kitam asmeniui mokėti dalimis, atidėti apmokėjimą ir pridėti palūkanas arba ieškokite kito būdo susitarti. Jeigu atsakymas negeranoriškas arba jo visai nėra, nedelskite ir perduokite įsiskolinimo administravimą išieškojimo bendrovei.
Jokiu būdu nebandykite reketuoti, grasinti ar naudoti kokias nors nelegalias poveikio priemones apmokėjimui reikalauti. Tokie žingsniai mažina tikimybę, kad jūs atgausite pinigus ir net gi priešingai, gali užtraukti jums bereikalingų nuostolių.
Nepamirškite įrašinėti visus telefoninius pokalbius su skolininkais, saugokite susirašinėjimus ar kitus komunikacijų įrašus. Jie gali būti labai reikalingi, jeigu išieškojimo procesas pasieks teismų slenkstį.
Užs. 717
