Kai jau sužinojote, kaip turėtumėte surengti nuostabų ir nepamirštamą fejerverkų šou, atėjo metas susipažinti ir su keliais įdomiais faktais apie fejerverkus, kurių galbūt iki šiol dar nebuvote girdėję.
Fejerverkai atsirado Kinijoje
Apie 200 m. pr. m. e. senovės kinai pabandė paskrudinti sausą bambuką ir sulaukė sprogstamojo rezultato. Dėl bambuko viduje įkalinto oro jis sprogdavo ir sukeldavo spragsėjimo garsą. Jie rado gerą jo panaudojimo būdą. Kaimų gyventojai bambukines bombas naudojo tam, kad atbaidytų Nian – piktąją dvasią, kuri kiekvienais metais medžiodavo kaimo gyventojus. Jos tapo pagrindiniu Naujųjų metų nakties elementu, kuris ilgainiui buvo pradėtas naudoti didžiulėse šventėse.
Kiekviena fejerverko spalva yra pagaminta iš metalo druskų
XIX a. Italijoje žmonės sugalvojo, kaip į fejerverkus pridėti spalvų. Jie naudojo metalo druskas, kurios kaitinamos švytėjo ir skleidė ryškias spalvas.
- Stroncis – raudona spalva.
- Varis – mėlyna spalva.
- Varis ir stroncis – violetinė spalva.
- Titanas, aliuminis ir magnis – sidabro ir balta spalva.
- Kalcis – oranžinė spalva.
- Natris – geltona spalva.
- Baris – žalia spalva.
Gamintojai iki šiol susiduria su mėlynos spalvos paslaptimi
Mėlyna spalva yra viena sunkiausiai sukuriamų fejerverkų spalvų. Paprastai kuo karštesnis elementas, tuo ryškiau švyti fejerverkas. Kai kurie naudojami elementai gali atlaikyti tokias aukštas temperatūras, pavyzdžiui, stroncio chloridas, kuris puikiai veikia iki 800 laipsnių pagal Celsijų. Kita vertus, vario chloridas pradeda irti maždaug nuo 540 laipsnių pagal Celsijų. Iki šiol vis dar bandoma išsiaiškinti, kaip juos įkaitinti tiek, kad jie atrodytų mėlyni ir nesuirtų.
Didžiausias pasaulyje šokoladinis fejerverkas, paleistas Šveicarijoje
Neabejojame, kad nežinojote, jog tai apskritai egzistuoja. Tačiau yra užfiksuotas pasaulio rekordas! Nestlé šį gardų „fejerverką“ pristatė 2002 m. Naujųjų metų išvakarėse Ciuriche įvykusioje šventėje, kuomet sprogęs jis į minią pasiuntė daugiau kaip 130 kilogramų šokoladinių saldainių. Kaip jiems pavyko tai padaryti neištirpinant šokolado? Tai paslaptis, apie kurią turėsime paklausti Nestlé atstovų!
Europos karaliai mėgo fejerverkus
Matyt, vienas iš pirmųjų didelių fejerverkų šou įvyko per karaliaus Henriko VII ir Elžbietos Jorko vestuves 1486 m. Juos taip pat buvo galima matyti per Jokūbo II karūnaciją ir Rusijos Petro Didžiojo sūnaus gimimą. Žmonės, kurie rengė šiuos pasirodymus, buvo vadinami ugnies meistrais. Jokūbo II karūnavimo ceremoniją atlikęs žmogus už savo darbą netgi buvo apdovanotas riterio titulu.
Didžiausias fejerverkų šou turėjo daugiau nei 800 000 fejerverkų
2016 m. sausio 1 d. Iglesia Ni Christo – arba Kristaus Bažnyčia – surengė šį šou Filipinuose. Jis prasidėjo vidurnaktį, o 810 904 fejerverkų šou truko daugiau nei valandą.
Fejerverkų garsai taip pat gaminami iš elementų
Už didelius garsus, kurie neatsiejami nuo mūsų mėgstamų fejerverkų, galime dėkoti konkretiems elementams. Pagrindinio miltelių sprogimo metu pasigirsta gana garsus dūzgesys, tačiau gamintojai šiuos garsus patobulino pasitelkdami CHEMIJĄ! Ugnį primenantį spragsėjimą sukelia mažos bismuto junginių granulės. Granulės dega greitai, viena po kitos, todėl sklinda gražus spragsėjimo garsas. Tuo tarpu švilpimas paprastai atsiranda dėl organinių junginių, susimaišiusių su oksidatoriais. Degdami jie sukelia nedidelius sprogimus. Mišiniui degant atsiranda daugiau erdvės, todėl garso banga pailgėja ir sukuria švilpimo garsą.
Pabaigai
Taigi, greičiausiai dabar jaučiatės puikiai pasiruošę surengti nepakartojamą fejerverkų šou? Jei taip, būtų pats metas pradėti fejerverkų paieškas ir sudaryti būsimo renginio planą, kurį skrupulingai įgyvendinę galėsite nustebinti ne vieną žiūrovą!
Užs. 1066
