Automobilio antikorozinis padengimas – tikras rūpestis automobiliu
Šimtaprocentinių apsaugų nuo rūdžių, neskaitant efektyviu laikomo automobilių antikorozinio padengimo, nėra. Visgi automobiliams įmanoma padėti žiemos metu dažniau juos plaunant, nepamirštant purvasargių ir apatinės kėbulo dalies padengimo specialia apsauga. Ja laikomas antikorozinis automobilio padengimas. Didžiąja dalimi automobilio kėbulas sudarytas iš metalinės detalės. Tuo metu, kai metalas transporto priemonėje vyraus, korozija bus neišvengiama. Visiškai nesvarbu, kiek ji tausojama, koks skaičius sluoksnių dažų ją dengs. Amžinai tarnaujančių medžiagų dar nėra išrasta.
Šalies klimatas automobilių korozijai nepaprastai palankus. Kelininkai, paisydami oro sąlygų, leidžiančių susiformuoti ledui, kasmet keliuose išbarsto apie 100 tūkstančių tonų druskų mišinio. Ji padeda vandeniui taip greitai neužšalti. Termometro stulpeliui šoktelėjus daugiau kaip 10 laipsnių šalčio, vairuotojams tenka važinėti šlapiais keliais. Minima aplinkybė automobiliams ypač kelia pavojų: mėnesio mašinos eksploatacija keliais, kurie barstomi druska, atstos vienerių metų eksploataciją itališkais keliais, nes juose nebūna druskos.
Antikorozinis padengimas saugo geriau
Kai siekiama apsaugoti mašinas, geriausia įsigyti purvasargius, žiemos metu automobilius plauti gerokai dažniau, nei šiltesniu metų laiku. Taip pat ne ką mažiau būtina numazgoti ne vien puikiai matomas viršutines kėbulo dalis, o ir apatines. Taip pat rekomenduotina nepamiršti specialių žieminių šampūnų, „atstumiančių drėgmę“.
Buitinis valiklis nebus pats geriausias sprendimas. Kai spaudžia šaltis, automobilio plauti karštu vandeniu nepatartina. Kitu atveju gali būti neišvengta „termošoko“, neigiamai paveiksiančio medžiagas, kuriomis padengtas kėbulas. Dažai pradeda luptis, neretai įtrūksta ir stiklas.
Kaip pastebi specialistai, korozija ne visas transporto priemones linkusi veikti vienodai. Jai atsparesni būna „Audi“, „Volkswagen“ ir kt. Kiek mažiau atsparesnių pozicijai priskiriami „Peugot“, „Citroën“ bei „Opel“. Menkiausiai atspariais laikomi – „Ford“, „Mazda“ ar „Kia“. Visgi naujesnės kartos automobiliai, rūdims gerokai atsparesni: kasmet situacija kinta. „Opel“ dar ne taip seniai buvo laikomas kone keiksmažodžiu. Prieš dešimtmetį tai prilygo metalo laužo įsigijimui. Pastaruoju metu „Opel“ smarkiai pasikeitė, bet vis tik jis laikomas silpnesniu už kitus modelius.
Skirtingas rūdijimo tempas
Kiekvienas naujas modelis tampa vis pažangesniu. Vargiai kas drįstų ginčytis, kad gamintojai dėl to yra labai suinteresuoti, tad jie tuo geba pasirūpinti vis geriau. Neįmanoma nepaminėti, kad gana skirtingai rūdys ir skirtingos spalvos automobiliai. Jei lygintume žalios ar mėlynos spalvos transporto priemones, raudoni automobiliai linkę rūdyti greitesniu tempu. Tas pats pasakytina ir apie atskiras kėbulo dalis. Keliasdešimt minučių pasivaikščiojus stambesnių prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse netgi neįgudusios akys labai lengvai įžvelgtų rūdims neatsparias kėbulo vietas: ypatingai korozijai jautresnis užpakalinių vidinių arkų paviršius, durų slenksčius, variklio bei bagažinės kapoto kampus.
Bet kuris modelis turės savo silpnųjų vietų. Visgi greičiausiai rūdys ima ratų arkas, kadangi jos kur kas gausiau gauna smėlio bei druskos. Jie geba greita „nudrožti“ gamyklines dangas, atveria metalą drėgmei bei deguoniui.
Kėbulo cinkavimas tebėra įvardijamas kaip vienas efektyvesnių kovos su rūdimis būdų. Visgi toks būdas taipogi negarantuos visapusiškos apsaugos. Automobilio kėbulai paprastai būna padengiami 3-6 µm cinko danga: vienas mikronas automobilį nuo korozijos apsaugos apie metus. Tirpstant cinkui apsaugomas metalas, o kuomet cinkas visiškai ištirpsta, jis pradeda rūdyti.
Užs. 388
